2020 09 09 /10:15

„AstraZeneca“ po neaiškaus ligos atvejo sustabdė vakcinos nuo COVID-19 bandymus: šią vakciną pirks ir Lietuva

Farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ antradienį paskelbė, kad savanoriškai laikinai sustabdė savo vakcinos nuo COVID-19 klinikinius atsitiktinių imčių bandymus, nes vienam savanoriui pasireiškė neaiškūs negalavimai.
Farmacijos bendrovė „AstraZeneca“
Farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

„AstraZeneca“ nurodė, kad toks sustabdymas yra įprastas veiksmas.

Bendrovė, kuri vakciną nuo COVID-19 kuria drauge su Oksfordo universitetu, yra tarp favoritų šiose pasaulinėse lenktynėse.

„Vykstant Oksfordo vakcinos nuo koronaviruso pasauliniams atsitiktinių imčių tyrimams, kaip jų dalis buvo inicijuotas mūsų standartinis patikrinimo procesas, mes savanoriškai padarėme vakcinavimo pauzę, kad saugumo duomenis galėtų patikrinti nepriklausoma komisija“, – sakė atstovas.

„Tai įprastinis veiksmas, kuris turi būti atliekamas kaskart, kai vieno iš tyrimų metu atsiranda galimai nepaaiškinta liga ir kol tai yra tiriama“, – pridūrė jis.

Bendrovė nurodė, kad didelių tyrimų metu kartais pasitaiko atsitiktinių negalavimų atvejų, bet jie turi būti nepriklausomai ištirti.

„Stengiamės paspartinti šio vieno atvejo patikrinimą, kad iki minimumo sumažintume bet kokį galimą poveikį tyrimų grafikui“, – sakė atstovas.

Kol kas neaišku, kur yra susirgęs klinikinių tyrimų savanoris ir kokio pobūdžio bei laipsnio yra jo negalavimai.

Klinikinių tyrimų pauzės nėra neįprastas dalykas, tačiau manoma, kad tai pirmas toks kartas vykdant kuriamų vakcinų nuo COVID-19 bandymus.

„AstraZeneca“ yra tarp devynių bendrovių, šiuo metu vykdančių paskutinį kuriamų vakcinų bandymų etapą.

Jungtinėse Valstijose „AstraZeneca“ rugpjūčio 31 dieną dešimtyse vietovių pradėjo registruoti savanorius, kurių reikia 30 tūkstančių.

„AstraZeneca“ vakcinai AZD1222 naudojamas susilpnintas įprastą peršalimą sukeliantis adenovirusas, pakeistas taip, kad koduotų vadinamąjį dyglio baltymą (angl. spike protein), kuriuo naudodamasis naujasis koronavirusas patenka į ląsteles.

Po paskiepijimo šis baltymas gaminamas žmogaus organizme ir tai parengia imuninę sistemą koronaviruso atakai vėlesnio užsikrėtimo atveju.

Europos Komisija yra pasirašiusi išankstinį susitarimą įsigyti 400 mln. dozių šių vakcinų. Lietuva pagal europinę sutartį turėtų gauti 1,8 mln. vakcinų.

Sutartyje numatyta, kad visos valstybės narės galės įsigyti 300 mln. bendrovės „AstraZeneca“ vakcinos dozių (su galimybe papildomai įsigyti dar 100 mln. dozių) ir šios dozės bus paskirstytos proporcingai, remiantis gyventojų skaičiumi. Su „AstraZeneca“ siūloma vakcina jau atliekami klinikiniai tyrimai, skelbiama apie „daug žadančius rezultatus“, patvirtinančius vakcinos saugumą ir imunogeniškumą.

Europos Komisija tęsia diskusijas dėl panašių sutarčių su kitais vakcinų gamintojais ir sėkmingai užbaigė parengiamąsias derybas su bendrovėmis „Sanofi-GSK“, „Johnson & Johnson“, „CureVac“ ir „Moderna“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs