Šio įvykio astrofizikai ir fotografai laukė beveik 20 metų: kovo 19 d. Žemės palydovas Mėnulis priartės prie mūsų planetos itin arti. Toks astronominis reiškinys vadinamas Mėnulio perigėjumi.
Žemės planetą ir Mėnulį skirs tik 356,5 tūkst. kilometrų, nors normaliomis sąlygomis šis atstumas išauga iki 378,195 – 399,117 km.
„Daily Mail“ rašo, kad artėjant 2011 metų perigėjui, internete pradėjo plisti perpėjimai apie artėjančius cunamius ir žemės drebėjimus. Priartėjęs Mėnulis taip pat gali sukelti ir vulkaninį aktyvumą.
Prisiminkime istoriją. Anksčiau Mėnulis taip arti buvo priartėjęs tik 1955, 1974, 1992 ir 2005 metais. Meteorologai tomis dienomis tikrai užfiksavo ekstremalius gamtinius reiškinius. Pavyzdžiui, galingą ir daugybės mirčių pareikalavusį cunamį Indonezijoje, kuris kilo 2005 m. sausį, iki perigėjaus likus vos dviem savaitėms. O 1974 m. per Kalėdas ciklonas Treisė nusiaubė Australijos miestą Darviną.
Žinoma, ne visi mokslininkai pritaria tokiems apokaliptiniams perspėjimams. Pete’as Wheeleris iš Tarptautinio radioastronomijos centro teigia, kad žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai pasaulyje vyksta periodiškai, todėl Mėnulis čia niekuo dėtas.
Jam antrina ir kitas kolega, Australijos astronomas Davidas Reneke. Mokslininkas įsitikinęs, kad visuomet galima susieti tam tikras datas ir stichines nelaimes. Tačiau tai yra konspirologų, o ne rimtų mokslininkų užsiėmimas.
Vis dėlto mokslininkai džiaugiasi faktu, kad Mėnulis priartės prie mūsų planetos taip arti. Nes tai padės įminti dar daugiau Žemės palydovo paslapčių.
