Kasmetinėje ataskaitoje apie buvusio sovietinio bloko šalis organizacija teigė, kad Vengrijos reitingas pablogėjo labiau nei bet kurios kitos šalies, išskyrus Rusiją, kurios prezidentas Vladimiras Putinas po invazijos į Ukrainą dar labiau sugriežtino kontrolę.
Vengrijos parlamento rinkimuose buvo daug pažeidimų, piktnaudžiavimo administraciniais ištekliais ir iškreiptos informacijos platinimo per žiniasklaidą, teigiama metinėje „Freedom House“, kuri gauna JAV vyriausybės finansavimą, bet veikia nepriklausomai, ataskaitoje.
„Vyriausybės remiamos šmeižto kampanijos prieš kritiškai nusiteikusias NVO ir Nacionalinės teismų tarybos, kuri laikoma paskutine Vengrijos teismų nepriklausomybės garantija, narius parodė, kad Orbano režimas vis labiau netoleruoja priešiškų nuomonių“, – teigiama pranešime.
Jame Vengrijos trajektorija lyginama su Lenkijos, kur, „Freedom House“ teigimu, valdančioji partija dar kartą parodė nepagarbą liberaliajai demokratijai, įskaitant Švietimo ministerijos pasirinkimus dėl finansavimo.
Tačiau priduriama, kad Lenkijos rinkėjai turės didesnę rinkimų laisvę nei vengrai, o Varšuva pagiriama už tai, kad priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių ir pasisakė už griežtą Europos poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Freedom House“ įvertino Vengriją kaip 43 proc. demokratinę šalį, palyginti su 45 proc. prieš metus, o Lenkijoje demokratijos lygis nepakito ir siekė 59 procentus. Rusijos demokratiškumas sumažėjo nuo penkių iki vos dviejų procentų.
Aukščiausią reitingą – 83 procentus – pasiekė Estija, po jos seka Latvija, Slovėnija, Lietuva ir Čekija.
