Ataskaitoje priduriama, kad šiuo aspektu jos gerokai atsilieka nuo įmonių, jau įtrauktų į biržos prekybos sąrašus.
Tačiau tam, kad pasaulis įgyvendintų 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime nustatytą tikslą, pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 °C, neviršijant šios ribos, visos įmonės turėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, pažymima grupės „Net Zero Tracker“ ataskaitoje.
Grupės atstovas Johnas Langas naujienų agentūrai AFP teigė, kad privačiosios įmonės lėtai prisiima klimato kaitai stabdyti skirtus įsipareigojimus dėl to, nes joms trūksta rinkos spaudimo ir susirūpinimo bendrovės reputacija, lyginant su kitomis biržoje kotiruojamomis įmonėmis, taip pat dėl to, kad nėra reguliavimo.
„Manau, kad situacija keičiasi visose trijose srityse“, – pridūrė jis.
Ataskaitoje lyginama 200 didžiausių privačių ir įtrauktų į biržos prekybos sąrašus pasaulio įmonių. Pagrindiniai kriterijai – jų pateiktos išmetamųjų teršalų mažinimo strategijos ir vadinamieji grynojo nulio (nulinio ŠESD išmetimo) tikslai.
Nustatyta, kad tik 40 iš 100 apžvelgtų privačiųjų įmonių užsibrėžė tokius tikslus, lyginant su 70 iš 100 viešai kotiruojamų bendrovių.
Iš tikslus nusistačiusių privačių bendrovių tik aštuonios paskelbė, kaip sieks įgyvendinti šiuos planus.
„Pažadas be plano nėra pažadas, o grynas viešųjų ryšių triukas“, – sakoma ataskaitoje.
Intensyvėja reguliavimas
Ataskaitoje teigiama, kad tik dvi įmonės, baldų bendrovė „Ikea“ ir JAV inžinerijos milžinė „Bechtel“, atsisakė naudoti prieštaringai vertinamus anglies dioksido kreditų mechanizmus ir leidimus išmesti ŠESD, kad įgyvendintų savo grynojo nulio tikslus.
Tokie kreditai leidžia įmonėms kompensuoti išmetamų teršalų kiekį, skiriant pinigus kokiam nors projektui, kuriuo mažinamas ŠESD kiekis arba jo išvengiama, pavyzdžiui, miškų apsaugai. Tačiau kritikai teigia, kad šis mechanizmas leidžia įmonėms ir toliau teršti aplinką.
Nustatyta, kad nė viena iš aštuonių į ataskaitą įtrauktų iškastinį kurą naudojančių bendrovių nėra užsibrėžusi grynojo nulio tikslo, lyginant su 76 proc. didžiausių sektoriaus kotiruojamų įmonių.
„Palyginus su ankstesne 2022 metais atlikta analize, rezultatai taip pat nedaug pagerėjo, nepaisant to, kad reguliavimas visame pasaulyje smarkiai išaugo“, – sakė J.Langas.
Kelios jurisdikcijos, įskaitant Jungtinę Karalystę, priėmė su klimato kaita susijusios informacijos atskleidimo taisykles.
Tokiuose verslo centruose kaip Kalifornija ir Singapūras įsikūrusios įmonės ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį privalės teikti nuo 2027 metų.
Europos Sąjunga taip pat priėmė du klimato srities reglamentus – Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) ir Įmonių tvarumo deramo patikrinimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Due Diligence Directive, CSDDD), pagal kuriuos tūkstančiai didelių įmonių greitai privalės teikti ataskaitas apie savo poveikį klimatui ir išmetamus teršalus bei imtis veiksmų jiems mažinti.
„Stengiamės, kad privačios įmonės suprastų, kas jų laukia“, – sakė J.Langas.
„Nutekėjimo efektas“
ES politika gali patirti daug pasekmių, nes reglamentai bus taikomi ne tik blokui priklausančiose šalyse įsikūrusioms įmonėms, bet ir toms, kurių pagrindinės buveinės gali būti kitur, o filialai ar dukterinės įmonės – valstybėse narėse.
Tačiau ataskaitoje išskirtos dvi privačiosios Europos įmonės, įskaitant Prancūzijos prekybos centrų tinklą „E.Leclerc“, kurios nenustatė jokių išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų.
„E.Leclerc“ AFP nurodė, kad stengiasi taikyti tvaresnę praktiką, pavyzdžiui, atsisakydama vienkartinių plastikinių maišelių naudojimo, ir yra įsipareigojusi artimiausiu metu nustatyti visos bendrovės emisijų kiekio mažinimo tikslus.
Artėjant ES reglamentų įsigaliojimui, įmonės nebegalės ilgiau vengti su klimato kaitos stabdymu susijusių tikslų, AFP sakė organizacijos „NewClimate Institute“ atstovė Sybrig Smit.
„Iš tikrųjų tai gana pagrįsta. Jei įmonės nori užsiimti verslu Europoje, joms teks susidurti su pasekmėmis“, – pridūrė ji.
Anot J.Lango, analizuotos įmonės sudaro maždaug 23 proc. pasaulio ekonomikos, dauguma jų įsikūrusios Kinijoje, JAV arba ES valstybėse narėse, kurios labiausiai teršia aplinką anglies dioksidu.
Pasak jo, bet kokie pokyčiai, kurių įmonės imsis, kad atitiktų naujas taisykles, bus itin naudingi aplinkai.
„Įmonės turi tokį „nutekėjimo efektą“. Kai tokia didelė bendrovė įgyvendina ką nors realaus, tai turi didžiulį poveikį likusiam sektoriui, kuriame ji veikia“, – sakė S.Smit.
