Analitikai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas rašo, kad vasario pabaigoje, kai prasidėjo invazija, daugelis stebėtojų niūriai prognozavo, jog okupantai gana greitai sutriuškins konvencines Ukrainos pajėgas.
Esą ir pati Maskva planavo po staigaus karinio triumfo įvesti represines priemones ir iki gegužės 9-osios netgi stabilizuoti naująjį status quo Ukrainoje.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad „specialioji operacija“ buvo pernelyg ambicinga. Ukrainiečiai sėkmingai atmušė rusų atakas, ypač prie Kyivo, neįsileido jų ir į Charkivą, tad okupantai dabar skaičiuoja didžiulius nuostolius ir turi tenkintis gana riboto dydžio puolimu Donbase.
-
Ukrainos karinės sėkmės paslaptis: daug mokymosi su NATO metų
-
Kovos prieš visą pasaulį? V.Putinas gali būti nusiteikęs ilgam karui Ukrainoje
-
V.Putinas pagrasino Vakarams „žaibiškais smūgiais“
-
Kyjivas: Maskva bandė iškeisti Ukrainos civilius į Rusijos karo belaisvius, nors tai draudžia Ženevos konvencija
-
Kremlius kurpia Ukrainos sunaikinimo planus: projektuoja naują valstybę
Ataskaitos autoriai rašo, kad šiuo tyrimu (jį galite rasti čia) siekiama nustatyti, kaip Maskvai kylantys iššūkiai daro įtaką Rusijos veiksmams ir planams. Jie daro išvadą, kad Rusija dabar ir diplomatine, ir karine, ir ekonomine prasme ruošiasi ilgam konfliktui.
O gegužės 9-oji, kai Rusijoje minima Pergalės diena, greičiausiai Kremliui taps proga ne paskelbti kažkokį triumfą, nes džiaugtis tiesiog nėra dėl ko, o mobilizaciją, dėl kurios karas išsiplės, o rusų veiksmai taps agresyvesni.
Ruošiamasi ilgam karui
Ataskaitos autorių teigimu, mūšiai Ukrainos šiaurės rytuose iš tikrųjų buvo labai intensyvūs, bet galiausiai Rusijos pajėgų vadovybė suvokė, kad neturima pakankamai galios įsiveržti į Kyjivą. Todėl buvo priimtas sprendimas atsitraukti ir dėmesį nukreipti į Donbasą.
Kentėjo rusai ir atsitraukdami, ypač Baltarusijos kryptimi – ukrainiečių artilerija juos negailestingai talžė.
Vis dėlto žinia apie Rusijos pajėgų permetimą prie Donbaso netgi nustebino dalį Vakarų karybos analitikų, kurie negalėjo patikėti, kad egzistuoja toks plyšys tarp Kremliaus ambicijų ir realių galimybių.
Nemažai ekspertų manė, kad Donbaso užėmimo operacija rusams bus sėkmingesnė ir kad netgi bus skubama parodyti pasauliui sėkmę iki gegužės 9-osios – Pergalės dienos.
Tačiau J.Watlingas rašo pastebėjęs, kad Rusija pakeitė planus. Operacijos vadovu paskyrus generolą Aleksandrą Dvornikovą ir taip kampanijos vadžias iš Federalinės saugumo tarnybos perėmus Gynybos ministerijai, regis, nuspręsta, kad sėkmingai karo baigčiai prireiks laiko – ir daug.
Rusija esą tik pradėjo kaupti pajėgas Donbaso šturmui, o tiek, kiek jų reikia, regione atsiras tik vasarą. „Todėl gegužės 9-oji atrodo ne kaip galutinis terminas, o data, kai prasidės platesnė mobilizacija“, – teigiama ataskaitoje.
Ukrainiečiai turi atstatyti kovinių dalių jėgas, o rusai – užtikrinti pakankamą rezervą. Abi pusės ruošiasi ilgam konfliktui.
Kita vertus, laukti irgi esą nebebuvo galima, nes delsimas reikštų riziką – į Ukrainą plaukte plaukia karinė parama iš Vakarų, todėl vėliau kovoti Rusijos pajėgoms būtų tik sunkiau.
„Ir vis dėlto operacija Donbase negali būti lemiama. Rusija gali užimti Donbasą, bet Ukraina nesutiks su paliaubomis tokiomis sąlygomis, nes jos leistų Rusijai įsitvirtinti užimtoje teritorijoje ir suteiktų jai progą aneksuoti Ukrainą gabalas po gabalo.
Ukraina negalės pradėti kovoti dėl prarastų teritorijų, kol nebus sustabdytas dabartinis rusų puolimas, Todėl svarbiausia gegužės pabaigoje bus ne tai, kur drieksis fronto linija, o kokias sąlygas abi pusės turės tolesnėms operacijoms vasarą.
Ukrainiečiai turi atstatyti kovinių dalių jėgas, o rusai – užtikrinti pakankamą rezervą. Abi pusės ruošiasi ilgam konfliktui. Rusijoje tai pastebima ir retorikoje, nes kalbama būtent apie kovos tęsimą“, – rašo J.Watlingas ir N.Reynoldsas.
Kalba apie sistemų konfrontaciją
Juos taip pat stebina, kiek mažai pastangų Kremlius įdėjo į tai, kad paruoštų Rusijos visuomenę tam, ką suplanavo – invaziją į Ukrainą. Pateisinimas „specialiajai operacijai“ buvo pateiktas labai greitai, per maždaug 10 dienų.
„Informacinė erdvė nebuvo paruošta, o tai ukrainiečius iš pradžių padrąsino – jie spėjo paskleisti informaciją apie karą rusų visuomenėje. Langas vis dėlto greitai užsidarė“, – teigia tyrimo autoriai.
Rusijos valdantysis režimas skubiai nutildė nepriklausomą žiniasklaidą ir ėmė grasini 15 metų laisvės atėmimo bausmėmis visiems, kurie drįsta abejoti oficialia įvyki versija. Prieiga prie nerusiškų socialinių tinklų irgi buvo uždaryta.
Anot J.Watlingo ir N.Reynoldso, tokia kampanija greitai davė vaisių. Nors žmonės Rusijoje vis dar gali pasiekti išorinę informaciją naudodamiesi VPN, tai reiškia, kad nefiltruotus duomenis pasiekia tik tie, kurie jų aktyviai ieško.
„Apsaugoję informacinę aplinką, Rusijos pareigūnai turėjo priimti sprendimą. Vyriausybė dar nebuvo aiškiai įvardijusi karo priežasties. Ji galėjo deeskaluoti savo ambicijas ir paruošti tam visuomenę.
Bet režimas pasirinko toliau kalbėti ne tik apie kovą su „nacizmu“ Ukrainoje, bet ir apie sistemų konfrontaciją“, – rašoma ataskaitoje, kurioje taip pat cituojami gauti Rusijos vyriausybės vidiniai dokumentai.
Nors žmonės Rusijoje vis dar gali pasiekti išorinę informaciją naudodamiesi VPN, tai reiškia, kad nefiltruotus duomenis pasiekia tik tie, kurie jų aktyviai ieško.
Pastarieji esą akivaizdžiai rodo, kad buvo pradėta ir toliau vyksta „ideologinė mobilizacija“ – Rusijos kampaniją Ukrainoje imta lyginti su esą didvyriškomis pastangomis per Antrąjį pasaulinį karą, o Brianske net įsakyta ruoštis galimoms ukrainiečių atakoms.
Gegužės 9-oji - atspirties taškas?
„Naratyvas vidaus vartojimui – kad Rusijos karinius nuostolius nulemia NATO, kuri naudojasi Ukrainos „naciais“ kaip įrankiais Rusijos sulaužymui“, – teigiama tyrime.
Panašias ideologines linijas pastarosiomis savaitėmis renkasi ir Rusijos diplomatai. Antai užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas dar kovo viduryje pareiškė, kad čia ne Rusija uždaro duris Vakarams, o Vakarai nusigręžia nuo Rusijos.
„Tikslas – įtikinti NATO nepriklausančias šalis palaikyti Rusijos veiksmus Ukrainoje. Tikslas – įtikinti tokias valstybes, kad JAV ir jas, kaip Ukrainą, gali paversti įrankiu, klausysiančiu amerikiečių diktato.
Ideologinė mobilizacija Kremliui būtina, kad būtų galima intensyviau ir laisviau veikti fronte.
Tokių šalių paramos karui Rusijai iš tikrųjų nereikia. Tokių šalių reikia, kad jos padėtų išvengti Vakarų sankcijų ir jų poveikio ekonomikai“, – teigia ataskaitos autoriai.
Ideologinė mobilizacija Kremliui būtina, kad būtų galima intensyviau ir laisviau veikti fronte. Kol kas apsiribojama spaudimu šauktiniams pasirašyti tarnybos sutartis, taip pat mažinami reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti kariuomenėje be karinės patirties.
„Bet jei Rusija nori ženkliai padidinti karių Ukrainoje skaičių, reikia ir išlaikyti dabar tarnaujančius šauktinius, ir aktyvuoti rezervą. Politine prasme sprendimai būtų jautrūs, tačiau propagandiniais naratyvais kuriama atmosfera didesnių pajėgų mobilizavimui.
Gegužės 9-oji gali tapti atspirties tašku. Vis labiau atrodo, kad gegužės 9-ąją Rusijos vyriausybė oficialiai pavadins „specialiąją operaciją“ karu. Posūkis mobilizacijos link taip pat liudija, kad ruošiamasi ilgesnei kovai“, – rašoma tyrime.
