Remiantis galimai nutekintais dokumentais, V.Putinas tokį nurodymą davė uždaros Rusijos nacionalinės saugumo tarnybos sesijos metu.
Nurodoma, kad susitikimas vyko 2016-ųjų sausio 22 dieną, jame dalyvavo šnipų tarnybų vadovai ir ministrai.
Jie sutarė, kad D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose padėtų užtikrinti strateginius Maskvos tikslus, įskaitant „socialinius neramumus“ JAV ir silpnėjančią Amerikos prezidento derybinę poziciją.
Trims rusų šnipų tarnyboms buvo nurodyta rasti praktinių būdų paremti D.Trumpą. Pasak „The Guardian“, įsakymą pasirašė V.Putinas.
Tuo metu D.Trumpas jau buvo vienas pagrindinių pretendentų į Respublikonų partijos nominaciją prezidento rinkimuose.
Vakarų žvalgybos tarnybos, panašu, jau kelis mėnesius žinojo apie dokumentus ir juos atidžiai išnagrinėjo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas informaciją apie Rusijos nacionalinės saugumo tarnybos sesiją, kurios metu nuspręsta remti D.Trumpą, pavadino išsigalvojimu.
„Psichologiškai nestabilus“
Slaptoje ataskaitoje „No 32-04 \ vd“ D.Trumpas įvardijamas kaip perspektyviausias Kremliaus požiūriu kandidatas. Dokumente pateikiamas ir psichologinis būsimojo prezidento vertinimas: jis apibūdinamas kaip „psichologiškai nestabilus, nesubalansuotas individas, kurį kankina nepilnavertiškumo kompleksas“.
Dokumentai tarsi patvirtina, kad Kremlius turi D.Trumpą kompromituojančios medžiagos iš „ankstesnio neoficialaus vizito į Rusijos Federacijos teritoriją“.
Minimi tam tikri įvykiai, nutikę D.Trumpo kelionių į Maskvą metu. Nurodoma, kad detalės pateiktos penktame priede, kurio nėra prie nutekintų dokumentų.
„Būtina pasitelkti visą įmanomą jėgą, kad Trumpas būtų išrinktas JAV prezidentu“, – rašoma dokumentuose.
Taip esą būtų įgyvendintas Rusijai palankus „teorinis politinis scenarijus“. Esą D.Trumpo pergalė „neabejotinai vestų į JAV sociopolitinės sistemos destabilizavimą“, prasiveržtų užslėptas nepasitenkinimas.
Panašu, kad autorius yra Vladimiras Symonenka – aukšto rango pareigūnas Kremliaus ekspertų departamente, kuris suteikia V.Putinui analitinę medžiagą, kai kada paremtą žvalgybine informacija.
Dokumente neminima D.Trumpo varžovė rinkimuose Hillary Clinton. Tačiau užsimena, kad reikėtų pasinaudoti žiniasklaidos resursais siekiant diskredituoti pagrindines JAV politines figūras.
Kalbama, kad Rusija galėtų paleisti „žiniasklaidos virusus“ į Amerikos viešąjį gyvenimą, kurie galėtų patys išsilaikyti ir daugintis.
Dokumente rašoma, kad Maskvai būtų naudingiausia respublikono pergalė, kuri vestų į „socialinį sprogimą“, o jis susilpnintų JAV prezidentą.
Taip V.Putinas galėtų dominuoti bet kokiose JAV ir Rusijos dvišalėse derybose, dekonstruoti Baltųjų rūmų derybinę poziciją ir vykdyti drąsias užsienio politikos iniciatyvas.
Dokumente rašoma ir tai, kad JAV Rusijai skirtos sankcijos už 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją prisidėjo prie vidaus įtampų.
Rusijos šnipų tarnybų ekspertas Andrejus Soldatovas „The Guardian“ sakė, kad nutekinta medžiaga „atspindi realybę“.
„Ji atitinka saugumo tarnybų ir Saugumo tarybos procedūras. Sprendimai visada taip priimami: kai patarėjai suteikia informaciją prezidentui ir vadovavimo grandinei“, – sakė jis.
Pasak A.Soldatovo, Kremlius reguliuoja daugumą operacijų: „Putinas savo šnipams mažiausiai nuo 2015 parodė, kad niekas negali būti atlikta be jo įsikišimo.“
2018 metais D.Trumpas susitiko su V.Putinu ir suabejojo amerikiečių saugumo tarnybų išvadomis, kad Rusija kišosi į 2016 metų prezidento rinkimus. Sulaukęs aštrios kritikos ir iš sąjungininkų, D.Trumpas vėliau tikino ne taip išreiškęs mintį.
