JAV pernai Sirijos režimui, surengusiam cheminę ataką, smogė savarankiškai, o šįkart veiksmų po dar vieno apnuodijimo kartu ėmėsi ir Prancūzija bei Jungtinė Karalystė. Paleista daugiau raketų, taikytasi į daugiau objektų.
Vis dėlto, kaip praneša „The New York Times“, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sugebėjo įtikinti D.Trumpą neįsakyti surengti kur kas platesnę operaciją. JAV prezidentas pakluso ir nusprendė neprovokuoti Basharo al Assado režimą remiančių Rusijos bei Irano.
JAV pareigūnai pripažino, kad šeštadienio raketų smūgiai buvo proporcingas atsakas reaguojant į įtariamą cheminę ataką Dumos mieste. Regis, J.Mattisas atkalbėjo D.Trumpą nuo tolesnio konflikto eskalavimo – juk būtų kilusi tiesioginės akistatos su Rusijos ir Irano pajėgomis grėsmė.
Turbūt nenuostabu, kad Rusijoje dabar ne tik piktinamasi, bet ir kone juokiamasi, esą Vakarų kariniai smūgiai visiškai niekaip nekeičia pusiausvyros pilietinio karo nualintoje Sirijoje.
Ne B.al Assadas, o Rusijos politikai – jo vardu – reagavo į raketų smūgius Rusijoje. Antai Rusijos Chantų-Mansių autonominės apygardos gubernatorė Natalija Komarova po susitikimo su B.al Assadu Damaske sekmadienį pareiškė: „Prezidentas – absoliučiai teigiamų nuotaikų. Jis geros nuotaikos.“
Rusijos parlamentaras Dmitrijus Sablinas, irgi viešėjęs Damaske, pridūrė, kad B.al Assadas sutiko apsilankyti Chantų-Mansių autonominėje apygardoje. Jis taip pat atskleidė, kad Sirijos prezidento vaikai pernai buvo atvykę atostogų į Krymą – nuo Ukrainos 2014 metais atplėštą pusiasalį.
Toks nerūpestingumą vaizduojantis spektaklis Rusijos valstybinėse televizijoje tarsi pabrėžia Kremliaus teiginius, esą Vakarų raketų smūgiai nieko nekeičia.
Vis dėlto stebėtojai įžvelgia, kad besąlygiška ištikimybė B.al Assado režimui Maskvą iš tiesų spraudžia į vis aštresnį kampą.
Skelbs naujas sankcijas
„Jie (rusai, – red.) save vadina Sirijos suverenumo sargais ir kovotojais prieš vakariečių kėslus pakeisti valdžią Damaske ir apskritai padalinti šalį. Tačiau jie rizikuoja kartu su B.al Assado režimu tapti tarptautiniais banditais“, – „Financial Times“ teigė diplomatas iš vienos Europos šalies, kurios vyriausybė paprastai laikoma draugiška Rusijai.
„Jie ima atrodyti kaip tarptautiniu mastu izoliuota valstybė. Rusija vis dažniau elgiasi kaip būtent tokia šalis“, – pridūrė diplomatas.
Nuo pat dienos, kai Damaskas surengė įtariamą cheminę ataką Dumos mieste, Maskva įnirtingai neigia bet kokius kaltinimus Sirijos režimo pajėgoms. Kremlius apskritai tvirtina, kad cheminės atakos nebuvo – esą ji surežisuota.
Rusija taip stengiasi apsaugoti Siriją, kuri dar 2013 metais sutiko atsisakyti cheminių ginklų arsenalo, nuo tarptautinio spaudimo.
Tokia arši parama diktatoriui, kurio tolesnį buvimą valdžioje beveik visos regiono šalys, išskyrus Iraną, laiko kliūtimi politiniam konflikto Sirijoje sprendiniui, varo į neviltį šio sprendinio ieškančius diplomatus.
O dabar Maskvos pozicija kelia šaliai naujų rizikų – ir ekonomine, ir politine prasme. JAV jau paskelbė, kad rengia naujas sankcijas Rusijai – jei konkrečiai, įmonėms, aprūpinančioms B.al Assado režimą.
Vašingtonas dar vieną sankcijų paketą kaip tik paskelbė kiek daugiau nei prieš savaitę – Rusijos akcijų rinkos iškart susigūžė, o oligarchas Olegas Deripaska ir jo aliuminio milžinė „Rusal“ atsidūrė ties žlugimo riba.
Dar tiki susitarimu
Rusijos ekspertų teigimu, nors Maskva ir Vašingtonas išvengė tiesioginio karinio susidūrimo Sirijoje, abiejų pusių pozicijos B.al Assado režimo klausimu tapo tik dar agresyvesnės. Esą padėtis pavojingiausia nuo Kubos krizės 1962-aisiais laikų.
JAV jau paskelbė, kad rengia naujas sankcijas Rusijai – jei konkrečiai, įmonėms, aprūpinančioms B.al Assado režimą.
„Dabar jau reikia kalbėti ne apie argumentus, o apie drąsą, apie stipresnį ryžtą. Įmanomas blefas, bet mirtume tai mes visi“, – apie JAV ir Rusijos akistatą kalbėjo valstybės remiamos Rusijos tarptautinių santykių tarybos direktorius Andrejus Kortunovas.
„Bet galbūt, kai jie pažvelgs žemyn į bedugnę, kaip po Kubos krizės, jie išsigąs ir pakeis strategiją“, – pridūrė ekspertas.
Tiesa, stebėtojai Maskvoje mano, kad V.Putinas ir toliau rems B.al Assado režimą. Anot vienos ES šalies diplomato, „jis įbrido jau taip giliai, kad iš esmės tapo al Assado įkaitu“.
Negalima neprisiminti, kad V.Putinas, 2015 metais nusprendęs pradėti karinę intervenciją Sirijoje, planavo, kad karinį konfliktą gana greitai pakeis ekonomikos gaivinimo ir rekonstrukcijos planavimo darbai.
Aišku, nors kol kas vaisių nedavė jau trejos derybos dėl politinio pereinamojo laikotarpio, Maskva ir toliau tiki, kad kartu su Iranu ir Turkija gali pasiekti susitarimą.
Pagal jį sirų sukilėliai turėtų nusileisti ir nesipriešinti naujiems rinkimams – šiuos, aišku, laimėtų B.al Assadas, o to ir nori Rusija.
„Toks scenarijus vienintelis, kuris būtų įmanomas, nes JAV vadovaujama koalicija siekia sukapoti Siriją į gabalus“, – teigė vienas buvęs Rusijos diplomatas, kuris anksčiau dalyvavo Maskvos derybose su Sirijos opozicija.
„Rusijos karinę taktiką Sirijoje į priekį varė mintis, kad B.al Assado režimo išgelbėjimas nuo visiškos griūties yra vienintelis būdas neleisti Sirijai virsti antra Libija ir Iraku“, – neseniai rašė ir dar vienas Rusijos politikos Vidurio Rytų regione ekspertas Nikolajus Kožanovas.
