Žiniasklaida, remdamasi Pietų Korėjos žvalgybos atstovu, pranešė, kad Korėjos Respublikos vyriausybė ir kariuomenė „svarsto planą siųsti į Ukrainą atitinkamą skaičių personalo, įskaitant žvalgybos pareigūnus [besispecializuojančius Šiaurės Korėjoje] ir priešo taktikos ekspertus“.
Pietų Korėjos personalas Ukrainoje vykdys apklausas arba teiks vertimo paslaugas, jei Ukrainos pajėgos paims į nelaisvę Šiaurės Korėjos karius. Jie taip pat teiks Kyjivui informaciją apie Šiaurės Korėjos karinę taktiką, doktriną ir operacijas.
Vėliau Pietų Korėjos gynybos ministerija per spaudos brifingą pareiškė, kad ji „atvirai“ svarstys priemones, kuriomis galbūt būtų galima tiekti mirtinus ginklus Ukrainai. Seulas anksčiau Kyjivui teikė tik humanitarinę pagalbą.
Pietų Korėjos įstatymai draudžia jos piliečiams dalyvauti kariniuose veiksmuose užsienyje be specialaus vyriausybės leidimo. Tai iš dalies lemia tai, kad Korėja stengiasi išlaikyti neutralią poziciją daugelyje tarptautinių konfliktų ir nenori įtraukti savo piliečių į karus kitose šalyse, taip pat įtempta padėtis santykiuose su Šiaurės Korėja. Šių taisyklių pažeidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Dar 2022 m. vasarį Seulas uždraudė savo piliečiams keliauti į Ukrainą. Tačiau prasidėjus plataus masto karui paaiškėjo, kad į Ukrainą atvyko grupė savanorių (buvusių specialiųjų pajėgų karių) iš Korėjos, kurie turėjo ginti Ukrainos žmones. Grupei vadovavo tinklaraštininkas ir buvęs specialiųjų pajėgų karys Lee Geun. Tuomet Seulas pagrasino atimti iš jo pilietybę.
Kai Lee Geunas 2022 m. gegužės mėn. grįžo namo po sužeidimo, Pietų Korėjos vyriausybė iškėlė jam bylą dėl paso įstatymo pažeidimo, nes jis keliavo į Ukrainą be oficialaus leidimo.
Be to, Pietų Korėja taiko apribojimus ginklų eksportui ir savo piliečių dalyvavimui kariniuose veiksmuose už šalies ribų. Seulas neeksportuoja ginklų į šalis, kuriose vyksta aktyvus konfliktas, pavyzdžiui, į Ukrainą. Taip yra dėl vyriausybės politikos nesikišti į ginkluotus konfliktus, kai yra jų eskalavimo rizika.
