Atleistas Rusijos generolas: ukrainiečiai nepalaužė mūsų fronte, bet karinė vadovybė dūrė peiliu į nugarą

Savaitės pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas atleido 58-osios Jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadą generolą majorą Ivaną Popovą po to, kai jis išreiškė susirūpinimą savo kariais, dislokuotais Zaporižios srityje, kur šiuo metu vyksta intensyvus Ukrainos kontrpuolimas.

Generolas majoras Rusijos įstatymų leidėjo Andrejaus Guruliovo paskelbtame balso pranešime tvirtino, kad buvo atleistas iš pareigų po to, kai aukščiausiajai vadovybei pasakė tiesą apie padėtį fronte.

„Ukrainos kariuomenė negalėjo pralaužti mūsų gretų fronte, bet mūsų vyresnysis vadas smogė mums iš užnugario, žiauriai nokautuodamas kariuomenę sunkiausiu ir įtempčiausiu momentu“, – sakė I.Popovas.

Teigiama, kad generolas, vadovavęs rusų daliniams Pietų Ukrainoje, iškėlė rusų karių žūties nuo ukrainiečių artilerijos klausimą ir sakė, jog kariuomenei trūksta tinkamų kontrartilerijos sistemų ir įrangos ukrainiečių artilerijai žvalgyti.

Žinutę paviešinęs A.Guruliovas yra buvęs kariuomenės vadas, nuolat pasirodantis valstybinėje televizijoje. Tačiau nėra aišku, kada buvo įrašyta minėta žinutė.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija nieko nepranešė apie jo atleidimą.

Nuostabą kelia tai, kad po birželio 24 d. įvykusio numalšinto privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto, kuris buvo didžiausias vidaus iššūkis Rusijos valstybei per pastaruosius dešimtmečius, prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol neatleido gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo.

Tačiau, pasak naujienų agentūros „Reuters“, tokia vieša mūšiuose užgrūdinto generolo kritika Rusijos kariuomenės vadovybei, išsakyta nepraėjus nė trims savaitėms po maišto, rodo, kokio lygio nepasitenkinimas jaučiamas Rusijos kariuomenėje, kuri kovoja didžiausiame sausumos kare Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Nei „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, nei generolas Sergejus Surovikinas, Rusijos karinių operacijų Ukrainoje vado pavaduotojas, nuo maišto dienos nebuvo matomi viešumoje.

Tačiau pirmadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos lyderis Kremliuje susitiko deryboms su J.Prigožinu ir jo pajėgų vadais, praėjus vos kelioms dienoms po plačiai pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjusio maišto.

„Vienintelis dalykas, kurį galime pasakyti, yra tai, kad prezidentas pateikė savo vertinimą apie kuopos („Wagner“) veiksmus fronte per specialiąją karinę operaciją, taip pat pasidalino savo požiūriu į birželio 24-osios (maišto dienos) įvykius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai.

Pranešta, kad Rusijos lyderis išklausė vadų paaiškinimų apie tai, kas įvyko, ir pasiūlė jiems tolesnes užimtumo ir kovos galimybes.

J.Prigožinas kelis mėnesius atvirai įžeidinėjo aukščiausius V.Putino kariškius, vartodamas įvairius šiurkščius žodžius ir kalėjimo žargoną, kurie šokiravo aukščiausius Rusijos pareigūnus, bet į kuriuos V.Putinas, S.Šoigu ar V.Gerasimovas viešai nereagavo.

Iš pareigų atleistas vadas I.Popovas pažymėjo, kad laikėsi atokiai nuo kariuomenės „gladiatorių“, tačiau sulaukė lemtingo momento, kai kariuomenės vadams pasakė tiesą.

„Buvo sudėtinga situacija su vyresniaisiais viršininkais, kai reikėjo arba tylėti ir būti bailiu, arba pasakyti, kaip yra“, – pasakojo jis.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ esantis kanalas, susijęs su „Wagner“ pajėgų samdiniais, tvirtino, jog I.Popovas iškėlė V.Gerasimovui klausimą dėl būtinybės rotuoti išsekusius karius fronto linijoje.

„Vyresnieji vadai, matyt, pajuto iš manęs kažkokį pavojų ir greitai, vos per vieną dieną, sugalvojo gynybos ministro įsakymą ir manimi atsikratė“, – sakė I.Popovas.

„Aš laukiu savo likimo“, – pridūrė jis minėtame balso įraše.