N.Mandelos karstas buvo palaidotas šeimos kape savo vaikystės kaime, dalyvaujant našlei Gracai Machel, buvusiai žmonai Winnie Madikizelai-Mandelai, kitiems šeimos nariams ir maždaug 450-čiai kviestinių dalyvių.
Prieš tai įvyko valstybinių laidotuvių ceremonija, užbaigusi 10 dienų trukusį gedulą dėl N.Mandelos, kuris mirė gruodžio 5 dieną, būdamas 95 metų amžiaus.
„Žmogus, kuris čia guli, yra didžiausias Pietų Afrikos sūnus“, – jai prasidedant sakė Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) lyderio pavaduotojas Cyrilas Ramaphosa.
Žmogus, kuris čia guli, yra didžiausias Pietų Afrikos sūnus
21 šūvio saliutas ir kariškių garbės sargyba atlydėjo Nelsono Mandelos karstą į specialiai pastatytą palapinę, kur su velioniu atsisveikino 4,5 tūkst. gedėtojų.
Vėliava uždengtas N.Mandelos karstas buvo padėtas ant karvių odų, aplink jį buvo uždegtos 95 žvakės, simbolizuojančios jo nepaprasto gyvenimo metus.
Taip pat dalyvavo senstantys PAR kovos su apartheidu lyderiai: George'as Bizosas, Desmondas Tutu ir Ahmedas Kathrada, kurio balsas drebėjo, kai jis sakė pagiriamąją kalbą senam savo draugui.
„Pirmą kartą jį sutikau prieš 67 metus“, – sakė A.Kathrada, kuris drauge su N.Mandela 1963-iaisiais buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Velionį jis prisiminė kaip stiprų boksininką mėgėją, kuris geriau nei kiti galėjo dorotis su fiziniais sunkiųjų darbų iššūkiais.
„Galime pagerbti tave kaip kovotoją už laisvę. Sudie, mano brangus broli, mano globėjau, mano lyderi. Dabar, kai praradau brolį, mano gyvenimas liko tuščias ir aš nežinau, į ką kreiptis“, – sakė jis.
Jo žodžiai išspaudė ašarą daugeliui kviestinių dalyvių, tarp kurių buvo garbingų asmenų ir įžymybių iš užsienio, pradedant britų princu Charlesu ir baigiant JAV pokalbių laidų karaliene Oprah Winfrey.
Laidotuvėmis baigiasi paskutinis iškilaus valstybės veikėjo, kurio drąsa ir moralinė stiprybė pavertė jį pasauliniu laisvės ir vilties simboliu, gyvenimo istorijos skyrius.
Per 10 gedulo dienų šimtai tūkstančių PAR gyventojų iš visos šalies pareiškė paskutinę pagarbą „vaivorykštės valstybės“ įkūrėjui.
Merkiant lietui jie dalyvavo atminimo ceremonijoje Soveto stadione, tris dienas laukė eilėse, kad pamatytų jį pašarvotą vyriausybės ir prezidentūros rūmuose Pretorijoje.
50-čiai mln. tėvynainių N.Mandela buvo ne tik prezidentas, bet ir moralinis vedlys, nuvedęs juos nuo rasinio vidaus konflikto.
„Nuo pat to laiko, kai jis mirė, norėjau šioje kelionėje eiti su juo“, – sakė 52 metų Pascalis Moloi, atvykęs į Kunu iš Johanesburgo.
Likusiam pasauliui N.Mandela buvo charizmatiškas kovos su apartheidu lyderis.
Nors N.Mandela sunkiai sirgo ne vieną mėnesį, naujienos apie jo mirtį gruodžio 5 dieną vis dar skaudina šalį, siekiančią tęsti jo viziją dėl darnios multirasinės demokratijos, kurioje visi dalijasi gerove.
Per laidotuves PAR prezidentas Jacobas Zuma ragino šalį tęsti jo palikimą.
„Vienas dalykas, dėl kurio galime jus, Tata („Tėve“), šiandien, jums žengiant paskutinius žingsnius, patikinti, yra tas, kad Pietų Afrika kils toliau, – sakė jis. – Pietų Afrika kils toliau, nes mes nedrįstame jūsų nuvilti“.
Pietų Afrika kils toliau, nes mes nedrįstame jūsų nuvilti
Po ceremonijos N.Mandelos karstas buvo nuvežtas į kapines didelio šeimos dvaro, kurį N.Mandela pastatė Kunu 1990-aisiais išėjęs iš kalėjimo, teritorijoje.
„Kaip tik tame kaime praleidau vienus laimingiausių savo vaikystės metų ir iš ten yra ankstyviausi mano prisiminimai“, – rašė N.Mandela savo autobiografijoje.
Nuleidus karstą į duobę, dangumi praskrido šešių kariškių lėktuvų rikiuotė su palikta tuščia vieta – dingusio žmogaus simboliu.
Po viešumoje nugyvento gyvenimo paskutinės apeigos N.Mandelai buvo privačios.
Šeima, kuriai savo vyro ir tėvo trūko tuos 27 jo metus apartheido kalėjimuose ir daug kitų metų jam dirbant valstybės tarnyboje, pageidavo privataus paskutinio atsisveikinimo su žmogumi, kuris tiek daug reiškė milijonams.
Per tiesioginę televizijos transliaciją buvo matyti, kaip karstas atnešamas į kapines, bet tada šeimos pageidavimu transliacija buvo nutraukta.
Per palaidojimo apeigas, kurios vyko pagal kosų tradicijas ir kurioms vadovavo velionio klano vyrai, buvo papjautas jautis. Šis ritualas žymi svarbius gyvenimo įvykius.
N.Mandela apeigų metu buvo vadinamas Dalibhunga – vardu, kuris jam buvo duotas sulaukus 16 metų, po iniciacijos į pilnametystę.
