Kariškiai nurodė, kad naujausi smūgiai buvo „atsakas“ į daugelio balionų paleidimą iš „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo pastarosiomis dienomis.
Virtinei „Hamas“ taikinių, įskaitant požeminę infrastruktūrą ir stebėjimo postus, buvo smogta iš naikintuvų, atakos sraigtasparnių ir tankų, sakoma pranešime.
Ugniagesių tarnybos pranešė, kad Izraelio pietuose vien antradienį padegamieji balionai sukėlė 60 gaisrų, bet žmonės per juos nenukentėjo.
Balionai ir aitvarai, prie kurių pritvirtinti padegamieji arba sprogstamieji įtaisai, kaip ginklai buvo pirmąkart panaudoti Gazos Ruože per 2018 metais vykusius audringus protestus. Naudojant šias priemones buvo sukelta tūkstančiai gaisrų izraeliečių ūkiuose ir gyvenvietėse.
Dėl pastarojo meto balionų leidimo Izraelis pirmadienį uždarė Kerem Šalomo sienos perėją, per kurią į Gazos Ruožą gabenami kroviniai.
„Hamas“ savo ruožtu pasmerkė šį „agresyvų“ žingsnį, esą rodantį Izraelio nusiteikimą toliau vykdyti Gazos Ruožo „apsiaustį“, ir perspėjo, kad sienos uždarymas gali dar labiau pabloginti humanitarinę padėtį anklave.
Uždarius Kerem Šalomo perėją, antradienį pirmąkart nuo balandžio buvo atidaryta Rafacho sienos perėja, jungianti anklavą su Egiptu.
Planuojama, kad eismas abiem kryptimis bus leidžiamas tris dienas. Gazos Ruožo gyventojams galimybė palikti anklavą atsivėrė pirmąkart nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Rafacho perėja yra vienintelė šios teritorijos jungtis su išoriniu pasauliu, nekontroliuojama Izraelio.
Žydų valstybė Gazos Ruožo blokadą vykdo nuo 2007 metų.
Nuo 2008 metų „Hamas“ ir Izraelis kariavo tris kartus.
Nepaisant pernai paskelbtų paliaubų, sudarytų tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, Egiptui ir Katarui, anklave veikiantys kovotojai retkarčiais paleisdavo į Izraelį raketų, minosvaidžių sviedinių arba padegamųjų balionų, o žydų valstybė atsakydavo kariniais smūgiais.
Padėtį palestiniečių teritorijose stebintys analitikai sako, kad atakos iš Gazos Ruožo neretai pasitelkiamos kaip priemonė spausti Izraelį atverti kelią Kataro finansinei pagalbai, teikiamai anklavui.
