1. Ne, nėra jokių įrodymų, kad tai – „tyčinis padegimas“ ar „teroristinis išpuolis“.
„Maldito Bulo“ rašo, kad tiksli gaisro priežastis kol kas nebuvo nustatyta. Paryžiaus prokuroras pradėjo tyrimą dėl „netyčinio sunaikinimo ugnimi“, kadangi katedroje buvo atliekami renovacijos darbai. Antradienį tyrėjai paskelbė manantys, kad tai – nelaimingas atsitikimas.
Žurnalo „Time“ apžvalgininko Christopherio J.Hale'o įrašas socialiniame tinkle „Twitter“ tik dar labiau pakurstė šią sąmokslo teoriją.
„Jėzuitas draugas Paryžiuje, dirbantis Dievo Motinos katedroje, man sakė, kad, pasak katedros darbuotojų, gaisrą sukėlė tyčinis padegimas“, – rašė Ch.J.Hale'as.
Netrukus jis pridūrė: „Turiu pažymėti, kad nėra jokių įrodymų, paremiančių darbuotojų žodžius. Todėl laikykite tai nepagrįstu gandu.“
Sąmokslo teorijų tinklalapis „InfoWars“ paviešino straipsnį, paremtą vien šiuo tviterio įrašu, kuris vėliau buvo ištrintas.
Internete cirkuliavo ir kitokia neteisinga informacija. „Maldito Bulo“ rašo, kad ispanų naujienų portalas „Alerta Digital“ taip pat paviešino niekuo neparemtą informaciją.
2. Ne, gaisro dieną netoli Dievo Motinos katedros nebuvo rasta jokių dujų balionų
„Maldito Bulo“ rašo, kad socialiniuose tinkluose buvo dalijamasi tikru naujienų portalo „The Telegraph“ straipsniu, kurio antraštė skelbia: „Dujų balionai ir arabiški dokumentai, rasti automobilyje be numerio šalia Paryžiaus Dievo Motinos katedros, kelia baimę dėl terorizmo“.
Iš tiesų šis straipsnis buvo publikuotas 2016 metais, istorija nėra niekaip susijusi su pirmadienio gaisru Paryžiuje. Vėliau „The Telegraph“ pridėjo paaiškinimą.
3. Gaisrui prasidėjus joks žmogus nestovėjo šalia. Tai – Mergelės Marijos skulptūra
„AFP Factuel“ rašo, kad Prancūzijos socialiniuose tinkluose pasklido nuotrauka, kurioje šalia gaisro vietos matyti asmenį primenantis objektas. Iš tiesų ši figūra yra skulptūra.
4. Taip, Dievo Motinos katedros ir Eifelio bokšto nuotrauka yra tikra
„Checknews“ rašo, kad kai kurie žmonės mano, jog „Facebook“ puslapyje „A.G. Photographie“ pasidalyta nuotrauka yra sufabrikuota. Tačiau tai nėra tiesa.
Interviu su fotografu paviešinęs portalas „Checknews“ rašo, kad tai tėra perspektyvos klausimas: objektai buvo nufotografuoti iš labai toli naudojant teleobjektyvą.
5. Ne, tai nebuvo antras kartas, kai degė Dievo Motinos katedra
Prancūzų naujienų portalas „20 Minutes“ rašo, kad tviteryje pasirodžiusi informacija, jog katedra buvo bomdarduota Pirmojo pasaulinio karo metais, nėra teisinga. Socialiniuose tinkluose dalijamasi ne Dievo Motinos, o Reimso katedros nuotraukomis.
6. Nėra jokių įrodymų, kad gaisras Dievo Motinos katedroje yra susijęs su vandalų išpuoliais praeityje
Daug žmonių šį gaisrą sieja su ankstesniais vandalų išpuoliais prieš bažnyčias. Iš tiesų: kovo 17 dieną buvo padegta Sen Siulpiso bažnyčia, padegimo kaltininkai ir jų motyvai ligi šiol nėra žinomi.
Sausį degė viena Grenoblio bažnyčia, dėl šio incidento vis dar vyksta tyrimas. Prokuroras teigė, esą yra 95 proc. tikimybė, kad gaisro priežastis – nelaimingas atsitikimas, nors viena anarchistų grupuotė prisiėmė atsakomybę.
„Checknews“, cituojantis Prancūzijos vidaus reikalų ministeriją, rašo, kad kasdien prieš bažnyčias Prancūzijoje įvykdomi maždaug du vandalų išpuoliai, įskaitant satanistinius, neonacių, anarchistinius ar islamistinius grafičius.
Vandalų išpuolius ir gaisrą Dievo Motinos katedroje nepagrįstai siejo prieštaringai vertinamas Neji prie Senos miesto tarybos narys Philippe'as Karsenty.
7. Ne, viename iš Dievo Motinos katedros bokštų nebuvo „vienišo vyro geltona liemene“
„Checknews“ rašo, kad internete sklando vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pietiniame katedros bokšte vaikšto vyras. Neteisingai teigiama, kad jis – „Geltonųjų liemenių“ judėjimo narys arba musulmonas.
Iš tiesų vaizdo įraše matomas vyras yra ugniagesys. Kai CNBC pradėjo transliaciją, ugniagesiai jau dirbo įvykio vietoje.
Straipsnis parengtas projekto „FactCheckEU“ rėmuose. Tai – 19 faktus tikrinančių Europos žiniasklaidos priemonių, priklausančių Tarptautiniam faktų tikrinimo tinklui, bendradarbiavimo iniciatyva, skirta kovoti su dezinformacija ir melagingomis žiniomis, artėjant 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimams.
Vienintelis „FactCheckEU“ partneris Lietuvoje – 15min.
