Buvęs Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karys teigia, kad Vladimiras Putinas sieks kokios nors pergalės iki spalio 7 dienos, kada švęs 70 metų jubiliejų.
– Šią savaitę pranešta, kad Ukrainos kariuomenė perėjo į kontrpuolimą pietuose, siekiant atkirsti Rusijos grupuotę rytiniame Dniepro krante. Ką mes žinome apie tai, kas šiuo metu vyksta toje teritorijoje?
– Ilgą laiką, maždaug nuo birželio pradžios ukrainiečiai šiame regione stengėsi sunaikinti okupantų tiekimo linijas – kelius, geležinkelius, tiltus, kurie yra labai svarbūs, taip pat pontonines perėjas, kurias rusai tiesia per Dnipro upę.
Tikslas yra atkirsti rusų pajėgas nuo aprūpinimo – šaudmenų, kuro, maisto. Šis procesas yra ilgas ir sudėtingas. Bet su Vakarų žvalgyba, su HIMARS sistemomis, aviacija, partizaniniais veiksmais ukrainiečiams sekasi visai neblogai.
Kalbant apie kontrpuolimą, kontrataką, turėtume būti atsargesni, nes bendrąja prasme kontrataka arba kontrpuolimas yra atakuojančių priešo pajėgų sulaikymas ir smūgiavimas į jas.
Rusai ilgą laiką stovi pietiniame Dnipro upės krante, jie šaudo iš artilerijos, aviacijos, bet aktyvesnių veržimosi veiksmų nėra. Stebime daugiau bendrą karinį aktyvumą. Kad jį sumažintų, ukrainiečiai stengiasi sunaikinti tuos pajėgumus, kuriuos Rusija turi.
Tačiau tai vyksta ne tik pietuose. Panašūs veiksmai vykdomi šiaurės rytuose ir rytuose, kur taip pat labai svarbu sulaikyti besiveržiančias okupantų pajėgas.
– Jūsų nuomone, dabar nėra pakankamai duomenų teigti, kad vyksta kontrpuolimas?
– Tų duomenų pakanka pasakyti, kad yra suintensyvėjusios operacijos. Veiksmai, kurie galbūt buvo lėtesni, dabar yra aktyvesni. Tačiau sakyti, kad ukrainiečių pajėgos pietuose turi karinį tikslą atlaisvinti, pavyzdžiui, Chersoną, dabar negalėtume.
– Kai kurie ekspertai kalba, kad ukrainiečių galimybes surengti kontrpuolimą veikia laikas dėl gamtinių faktorių ir dėl okupantų kėslų surengti „referendumus“. Kiek tai yra svarbu?
– Abu faktoriai labai svarbūs. O dar svarbesnis dalykas, kurį galbūt Kremlius skaičiuoja, susijęs ne tik su Ukraina, mūsų visų parama jai, bet ir su situacija Europoje. Mes puikiai suprantame, kad dujos greičiausiai bus užsuktos. Bet galbūt išmintingai veikdami Vakarai tam šiek tiek yra pasiruošę – girdime, kad ir apie 80 proc. saugyklų yra užpildyta Vokietijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse.
Tačiau taip pat kalbame apie augančias pragyvenimo kainas. Dar yra migrantai, kurie visada ieškos, kur yra geriau, o čia yra Rusija, Baltarusija, kuri „padės“ jiems patekti į Europą, kartu ir į Lietuvą.
Greičiausiai nematysime to, ko visi tikimės – kontrpuolimo visa jėga, kai visi pradeda judėti ir šturmuoja rusų pozicijas.
Ši priemonių visuma yra labai svarbi kalbant karinių veiksmų kontekste. Rusija sieks kuo daugiau dėmesio nukreipti nuo Ukrainos į problemas, su kuriomis susidurs Europa. Tokiu būdu galvodama, kad galbūt pristabdys paramą ir ginklų tiekimą Ukrainai.
Padėtis ant žemės Ukrainai irgi svarbu – žiema, augmenija netenka lapijos, o tai reiškia, kad taktinės maskuotės galimybės žymiai mažesnės.
Manau, kad stiprioji ukrainiečių pusė pietuose yra partizaniniai veiksmai – karinė kampanija derinama su partizaniniais veiksmais. Jei ukrainiečiams pavyks išlaikyti dešinįjį Dnipro krantą, atkirstą nuo paramos, rusų okupantams trūks kuro, maisto. Tokiomis sąlygomis veikti ukrainiečių partizanams bus žymiai lengviau.
– Kas turėtų nulemti, kad pirmiausia atkirtus rusų logistiką, sunaikinus tiltus ukrainiečiams pavyktų išlaisvinti teritoriją pietiniame Dnipro krante?
– Kaip ir kalba patys ukrainiečiai strateginiu lygmeniu, greičiausiai nematysime to, ko visi tikimės – kontrpuolimo visa jėga, kai visi pradeda judėti ir šturmuoja rusų pozicijas.
Bus elgiamasi ir veikiama šiek tiek kitaip, mano nuomone, labai racionaliai – atkirtus aprūpinimą iš lėto stengtis artilerija toliau naikinti okupantus, kad jie patys atsitrauktų.
Šis karas yra ypatingas tuo, kad matome mažai šturmo elementų. Tiek rusai po didelių nuostolių pradžioje, tiek ukrainiečiai, kurie gina savo šalį ir nori išvengti didelių aukų, naudoja aviaciją, artileriją. O tik tada, kai nebegalima išsilaikyti toje teritorijoje, viena arba kita pusė atsitraukia.
Dabar matysime – kai rusams tam tikrų vietovių gynyba nebetenka prasmės, jie atsitraukia ir tas teritorijas užima Ukrainos gynėjų daliniai.
– Ukrainos generalinis štabas paskelbė, esą Putinas iki rugsėjo 15 dienos pratęsė terminą, iki kurio rusai turi užimti Donecko sritį. Kokia situacija yra ten ir kiek realus toks terminas?
– Tas terminas, matyt, yra ne iš piršto laužtas. Noriu priminti, kad Putino 70-mečio jubiliejus yra spalio septintą dieną ir jam reikalinga pergalė – su trenksmu atšvęsti. Artimiausioje Putino aplinkoje kalbama, kad jis daug dėmesio skiria skaičiams.
Todėl gali būti, kad iki tol duotas nurodymas užimti ir Donecko, ir Luhansko sritis. Pastarojoje šis uždavinys beveik įgyvendintas. Šiuo metu vyksta intensyvūs mūšiai palei Donecko srities administracinę liniją. Kabu apie Bachmutą, Soledarą, Kramatorską ir kitus miestus.
Ukrainiečiams dėl išmanios gynybos tikrai kol kas sekasi, taigi rusai nepasiekia didesnių pergalių – vyksta judėjimas 10–15 kilometrų ribose. Vieną dieną rusai pajuda, kitą – atsitraukia.
Matyt, toks Ukrainos gynybos štabe yra suformuotas uždavinys: sulaikyti ir, esant galimybėms, mažomis kontratakomis varginti rusų pajėgas.
