Talibanas užėmė Kundūzo centrą 48 valandoms. Miesto centre, kuriame gausiausias eismas, buvo nuplėšta šalies vėliava ir iškeltas „Afganistano islamo emyrato“ plakatas.
Tai buvo jau ketvirtas toks bandymas perimti Kundūzo kontrolę vien per šiuos metus. Tokio talibų aktyvumo Afganistanas nematė nuo pat amerikiečių invazijos 2001 metų spalio mėnesį.
Kol talibai siautėjo Kundūzo centre, Belgijos sostinėje Briuselyje 75 valstybės tarėsi dėl tolimesnės paramos tvarką šalyje bandančiai atstatyti Afganistano valdžiai. Konferencijos dalyviams vis sunkiau įtikinti save, kad šios investicijos atsiperka.
56 vokiečių kariai žuvo būtent šiame Afganistano regione, šalies šiaurėje. Vokietijai pasitraukus, per pastaruosius dvejus metus Talibanas ir toliau plėtė savo įtaką.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesį talibų kovotojai mažiausiai penkiolikai dienų buvo perėmę Kundūzo kontrolę ir per tą laiką sugriovė tai, ką vokiečiai kruopščiai statė dešimtmetį. Vietos policijos ir kariuomenės pajėgos demonstravo visišką beviltiškumą.
Jei Kundūzo kontrolė būtų prarasta, Talibano pajėgos galėtų pradėti susijungimo procesą su pietinėje šalies dalyje jau taip pat besiplečiančiomis gaujomis.
„Miesto centras ir vėl saugus“, – tikino Kundūzo gubernatorius Asadullah Omaras Khelis, pridurdamas, kad iš talibų atkovota ir policijos nuovada, ir žvalgybos centras, ir kiti strategiškai svarbūs pastatai.
60-metis gubernatorius, pats kovojęs Afganistano kare su sovietų kariais, teigė, kad už visą šį chaosą atsakomybę prisiimti turėtų kaimyninis Pakistanas.
„Priešas yra nukreipiamas ir valdomas Pakistano žvalgybos“, – tvirtino A.Omaras Khelis.
Nusikaltėliai valdžioje
Tiesa, kaltinti vien Pakistano žvalgybą nebūtų teisinga. Prie chaoso šalyje ženkliai prisideda ir vietos karo vadai bei nusikaltėliai, išsaugoję įtaką valdžios aukštumoje.
Prezidento Ashrafo Ghani prižiūrimoje vyriausybėje yra ne vienas asmuo, siejamas su genčių karo vadais. Vienas tokių karo vadų yra šalies viceprezidentas Abdulas Rashidas Dostumas.
Jo uzbekų kariai dažnai įsivelia į konfliktus su kito vado tadžikais kovotojais. Birželio mėnesį A.R.Dostumo kovotojai nužudė keletą civilių Farjabo provincijoje, tačiau įtakingo savo lyderio dėka nesulaukė jokios bausmės.
Tokie incidentai žadina civilių Afganistano gyventojų nepasitikėjimą valdžia ir pastūmėja juos į griežtą tvarką žadančių islamo radikalų glėbį.
Baimindamiesi naujų išpuolių ir kasdien susidurdami su savo artimųjų ar pažįstamų mirtimis, daugelis šalies gyventojų nebemato ateities Afganistane. Kundūzo miesto centre anksčiau aktyviai veikęs turgus dabar pasitinka tuščiomis lentynomis ir uždarytomis parduotuvių durimis.
Pakistano įtaka
Kodėl situacija Afganistane pablogėjo taip greitai? Praėjusiais metais situaciją šalyje vertinę ekspertai pateikė Afganistano lyderiui Ashrafui Ghani ataskaitą, kurioje pažymėjo būtinybę gerinti veiksmų koordinavimą tarp saugumo tarnybų vadovų.
Panašu, kad Kundūze tai nepadėjo. Mieste, kurį saugojo beveik dešimt tūkstančių karių ir policijos pareigūnų, lengvai ėmė siautėti aplinkinės gaujos.
Talibanas plečia savo įtakos žiedą aplink Baglano, Balcho ir Kundūzo miestus. Rugpjūčio mėnesį talibai nužudė kelias dešimtis kaimų policininkų, užėmė apie 80 proc. regiono į šiaurę nuo Kundūzo ir provincijos valdžia buvo priversta trauktis į sostinę Kabulą.
Jei ne 7000 amerikiečių karių ir parama iš oro, Kundūzas būtų prarastas jau tada. Tačiau šių karių vis mažėja, o vakariečiai demonstruoja vis mažiau entuziazmo finansuodami trapios Afganistano valdžios saugojimą.
Pagrindinis Talibano gyvybingumo šaltinis – Pakistano parama ir galimybė bet kada sprukti į šios šalies teritoriją. Afganistano ir Pakistano konflikto šaltinis yra šios šalies konfliktas su Indija. Afganistanas remia Indiją, o pakistaniečiai daro spaudimą, apgindami talibus.
Vakarai negali trauktis
Briuselio konferencijos dalyviai puikiai supranta, kad politinis sprendimas Afganistane pareikalaus titaniškų pastangų ir dar daugiau paramos. Jie sutarė per artimiausius ketverius metus skirti papildomus 15,2 milijardo JAV dolerių.
Nepaisant to, kad Afganistano problemų katilas nepaliauja kaisti, Vakarai iš ten pasitraukti negali. Tai jiems primena sovietų pavyzdys. 1989 metais palikę Afganistaną sovietai šalies lyderiu paskyrė buvusį žvalgybos vadą Mohammadą Najibullah.
Gausiai remiamas ir saugomas M.Najibullah išliko poste, tačiau Maskvai nutraukus paramą 1996 metais jis buvo sučiuptas ir viešai nužudytas talibų kovotojų. Po to šalyje stojo griežta Talibano valdžia, kuri krovėsi turtus iš prekybos narkotinėmis medžiagomis.
Jei dabar Vakarai atsitrauks, chaosas sugrįš, o tūkstančiai pabėgėlių ir vėl užplūs kaimynines valstybes, peržengę kurias veršis į Europą.
