Prezidentas Barackas Obama šį naują derybų etapą Stambule apibūdino kaip „paskutinę diplomatinę galimybę“. Pranešama, kad B.Obama neseniai kreipėsi į Turkijos premjerą Recepą Tayyipą Erdoganą, prašydamas Irano aukščiausiajam dvasiniam lyderiui ajatolai Ali Khamenei perduoti, kad į šias derybas reikia žiūrėti rimtai.
Vakarų šalių diplomatai, dalyvaujantys derybose, nesitiki jokių didelių laimėjimų. „Didelių laimėjimų per naktį nepasieksi“, – BBC sakė vienas diplomatas.
Jungtinių Valstijų žiniasklaida praneša, kad B.Obamos administracija iš Teherano reikalaus dviejų konkrečių dalykų: požeminės ir labai gerai apsaugotos urano sodrinimo jėgainės Forde uždarymo ir vidutiniškai prisodrinto urano atsargų eksporto.
Požeminė sodrinimo gamykla
Urano sodrinimo jėgainė Forde yra apie 20 kilometrų nuo šventojo Komo miesto šiaurės Irane. Ši gamykla-bunkeris įrengta apie 60–90 metrų po uolėtu kalnu. Pasak analitikų, Iranas šios jėgainės statybas slapta pradėjo 2006–2007 metais. Tuo metu čia jau stovėjo Irano Revoliucinės gvardijos, saugančios režimą, įrenginiai.
B.Obamos administracija iš Teherano reikalaus dviejų konkrečių dalykų: požeminės ir labai gerai apsaugotos urano sodrinimo jėgainės Forde uždarymo ir vidutiniškai prisodrinto urano atsargų eksporto.
2009 metų rugsėjį Vakarai paviešino faktus apie jėgainės egzistavimą. Netrukus Iranas pakvietė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius joje apsilankyti. Iš pradžių Teheranas tvirtino, kad gamykla bus naudojama iki 3,75 proc. įsodrinto urano gamybai. Iki tokio lygio įsodrintas uranas vadinamas mažai įsodrintu uranu. Kiek vėliau jis pareiškė, kad gamykla bus naudojama tyrimams, o 2011 metų birželį Iranas pranešė naudosiantis Forde esančią jėgainę iki 19,75 proc. įsodrinto urano gamybai. Iki šio lygio įsodrintas uranas vadinamas vidutiniškai įsodrintu uranu.
Praėjusių metų gruodį Teheranas paskelbė pradėjęs urano sodrinimą Fordo gamykloje. Tai, kad Teheranas slapta pasistatė požeminį bunkerį, o vėliau vis keitė jo paskirties tikslą, kelia nerimą Vakarų apžvalgininkams.
„Tai, kad Iranas buvo pagautas slapta statantis gamyklą Forde, ir tai, kad jis tris sykius pakeitė šios gamyklos paskirties tikslą, kelia susirūpinimą, kad jėgainė pastatyta norint suteikti Iranui galimybę greitai ir saugiai pasigaminti stipriai prisodrintą uraną, tuo atveju, jei įvyktų proveržis branduolinio ginklo gamyboje“, – savo 2012 metų vasarį paviešintoje ataskaitoje rašė Vašingtone įkurtas Mokslų ir tarptautinio saugumo institutas.
Verta atkreipti dėmesį į vieną dalyką: niekas nekaltino Irano, kad jis šiuo metu Forde esančioje jėgainėje gamina atominę bombą. Gamyklą prižiūri TATENA inspektoriai. Tai reiškia, kad bet koks siekis prisodrinti uraną iki lygio, reikalingo branduoliniam ginklui sukurti, būtų išsyk pastebėtas.
Tačiau apžvalgininkai pabrėžia, kad gerai apsaugotos požeminės urano sodrinimo gamyklos turėjimas Iranui suteikia galimybę žengti pirmyn ir pasigaminti bombą (bei atlaikyti oro išpuolius), jei jis kada nors nuspręstų tai padaryti.
Savo ruožtu Teheranas nėra entuziastingai nusiteikęs jėgainės Forde uždarymo atžvilgiu. Šalies režimui ši vieta tapo politinio pasididžiavimo ir nepaklusnumo simboliu. „P5+1 (derybų grupės, kurią sudaro Vokietija ir penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės – JAV, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Kinija – 15min.lt) reikalavimas uždaryti gamyklą Forde yra nepagrįstas“, – Irano studentų naujienų agentūrai sakė šalies Atominės energetikos organizacijos vadovas Fereidounas Abbasi.
Vidutiniškai prisodrintas uranas
Pasak pranešimų, antrasis Amerikos reikalavimas – Irano turimų vidutiniškai prisodrinto urano atsargų eksportas. Teheranas tvirtina gaminantis vidutiniškai prisodrintą uraną norėdamas aprūpinti Teherano mokslinių tyrimų reaktorių.
Pats savaime vidutiniškai prisodrintas uranas nėra branduolinis ginklas. Jis turėtų būti dar labiau sodrinamas iki lygio, kuris leistų pasigaminti atominę bombą. Tačiau vidutiniškai prisodrinto urano tobulinimas yra svarbus žingsnis branduolinio ginklo link.
Savo pastarojoje ataskaitoje, paviešintoje 2012 metų vasarį, TATENA atskleidė, kad Iranas pasigamino 109,2 kilogramus vidutiniškai prisodrinto urano. Vien šio kiekio nepakanka norint pasigaminti branduolinį ginklą. Diplomatų nuomone, Iranas turėtų sutikti eksportuoti savo sukauptas atsargas.
Galimas kompromisas
Atidus žvilgsnis į Irano retoriką rodo, kad yra keli signalai, jog šalis gali būti pasiruošusi aptarti bent kai kuriuos Vakarų reikalavimus.
„P5+1 diskursas švelnesnis ir abi pusės stoja į ramesnes pozicijas, – kalbėjo buvęs Irano parlamento pirmininkas, artimas ajatolai A.Khamenei Gholamas Ali Hadadas Adelas. – Jie kalba mandagiau.“
„Irano atstovai dalyvaus pokalbiuose su naujomis iniciatyvomis“, – Irano televizijai sakė vyriausiasis Irano derybininkas Saeedas Jalili. – Esame pasiruošę surengti sėkmingas ir laipsniškas derybas dėl bendradarbiavimo galimybių.“
Irano valdžiai reikalavimas atisakyti vidutiniškai prisodrinto urano atsargų mainais į nieką, nėra patrauklus. Tačiau pačiame Irane yra nuomonių, kad Teheranas gali būti linkęs parduoti savo atsargas. Šis žingsnis būtų interpretuojamas kaip Irano technologijos triumfas.
Dar daugiau, yra užuominų, kad Iranas gali būti pasiruošęs sustabdyti tolimesnę vidutiniškai prisodrinto urano gamybą. Gamybos sustabdymas visuomenei būtų pristatytas kaip numanomas tarptautinis leidimas Iranui vietoj to ir toliau gaminti mažai prisodrintą uraną.
Kaip viskas bus iš tiesų, pamatysime netrukus.
