Lyderis ir artimiausi pareigūnai
Kaip nurodo leidinio šaltiniai, Kim Jong Unas buvo paskiepytas viloje už Pchenjano ribų. Ir tai buvo prieš tris mėnesius, gegužę.
Teigiama, kad po skiepo Šiaurės Korėjos lyderis kuriam laikui atsitraukė nuo valstybės reikalų, nes patyrė pykinimą ir karščiavimą. Išties Kim Jong Unas viešumoje nebuvo pastebėtas beveik mėnesį – nuo gegužės 6 dienos iki birželio 4 dienos, kai vadovavo partijos Centro komiteto posėdžiui.
Šiaurės Korėjos pareigūnai mano, kad būtent šiuo laiku nuo COVID-19 viruso ir buvo paskiepytas Kim Jong Unas.
„Daily NK“ rašo, kad, remiantis įvairiais šalyje tvyrančiais gandais ir neoficialiais pranešimais, tuomet iš viso buvo paskiepyta apie 100 žmonių, tarp kurių yra aukšto rango asmenys, turintys asmeniškai bendrauti su Kim Jong Unu.
Vakciną gavo ne pirmas?
„Daily NK“ skelbia, kad yra manančiųjų, jog Kim Jong Unas nebuvo pirmasis žmogus, nuo COVID-19 paskiepytas Šiaurės Korėjoje. Ir tam turi rimtą paaiškinimą.
Kaip teigia portalas, taip manyti verčia Šiaurės Korėjos sistema, kuri numato, kad aukščiausio lyderio saugumas yra svarbiausias. Tad tikėtina, kad Kim Jong Unas, prieš gaudamas vakcinos nuo koronaviruso dozę, iš pradžių palaukė, kol vakcina buvo suleista kitiems režimo pareigūnams, kad taip būtų galima įvertinti galimą vakcinos šalutinį poveikį.
Manoma, kad pirmais Šiaurės Korėjos gyventojais, gavusiais vakciną nuo COVID-19, buvo šalies prekybos bendrovių atstovai ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai.
Tačiau yra nuomonių, kad Kim Jong Unas pasiskiepijo vakcina nepaisydamas jos galimo sukelti šalutinio poveikio. Ir tam yra dvi priežastys.
Dvi Kim Jong Unas strategijos
Kaip rašo „Daily NK“, remiantis kitu informacijos šaltiniu, Šiaurės Korėjos valdžia antroje šių metų pusėje tikisi surengti Kim Jong Uno ir ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą. O galbūt, jei viskas vyks sklandžiai, užmegzti dialogą su JAV. Tad režimo lyderiui būtina pasiskiepyti.
Pasak šaltinio, Šiaurės Korėja šiuo metu turi dvi diplomatines strategijos kryptis – Kinijos ir JAV. O kurios iš jų Pchenjanas imsis, paaiškės atsižvelgianti į tuometinę situaciją.
Režimas, pasak „Daily NK“, mano, kad jei JAV Šiaurės Korėjos atžvilgiu pradės kurti draugišką atmosferą ir sieks dialogo, Pchenjanas bus pasirengęs sėsti su Vašingtonu prie derybų stalo ir kalbėtis. Tačiau jei toks laukimas nepasitvirtins, bus gręžiamasi į Kiniją, iš kurios bus siekiama gauti pagalbos ir paramos.
Anonimu norėjęs likti Šiaurės Korėjos ekspertas portalui kalbėjo, kad Kinija Šiuo metu yra susitelkusi į kitais metais šalyje vyksiančių žiemos olimpinių žaidynių organizavimą. Tad Šiaurės Korėja iš Kinijos per tariamą susitikimą mažai ką pasiektų.
Tačiau, sako ekspertas, kad JAV po pasitraukimo iš Afganistano valdyti Šiaurės Korėjos režimą tampa vis svarbiau, o nereikia pamiršti, kad kalbėtis ir derėtis nori ir pats Pchenjanas.
„Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, kad Šiaurės Korėja ir JAV susisieks viena su kita“, – sako neįvardijamas ekspertas.
Didelėje krizėje
Šiuo metu Šiaurės Korėja susiduriu su didele krize, įskaitant ir maisto stygių.
Nors nuo COVID-19 pandemijos pradžios Pchenajanas nepaskelbė apie nei vieną susirgusį šalies gyventoją, ekspertai abejoja, ar tai yra įmanoma. Ligai pradėjus plisti Kinijoje, Šiaurės Korėja užsidarė į griežtą karantiną, o sienų uždarymas paveikė Kiniškų prekių importą į šalį.
BBC rašo, kad Kim Jong Unas valdančiosios politinės partijos biuro pareigūnams pareiškė, kad šie imtųsi spręsti maisto tiekimo į šalį problemas ir pabrėžė klimato kaitos pavojus.
Praėjusiais metais taifūnai pakenkė Šiaurės Korėjos žemės ūkio derliui, šiemet – sausros, po kurių sekė stiprios liūtys. Kim Jong Unas nurodė, kad reikia imtis priemonių šiam neįprastam klimatui suvaldyti bei paprašė pareigūnų, kad šie ieškotų būdų, kaip būtų galima sustabdyti sausrą ir potvynius.
Be stichinių nelaimių ir užsidarymo nuo pasaulio per COVID-19 pandemiją, Šiaurės Korėją stipriai paveikė tarptautinės ekonominės sankcijos.
Tačiau nepaisant pandeminės situacijos, Šiaurės Korėja atsisakė vakcinų iš COVAX programos. Skelbiama, kad Pchenjanas nepriėmė 2,97 mln. „Sinovac“ dozių, kiek anksčiau atsisakė pasiūlytos „AstraZenecca“ vakcinos.
„Institute for National Security Strategy“ (INSS) yra skelbęs, kad Pchenjano režimas neturi pakankamai šaldiklių, galinčių užtikrinti nepažeistas „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas.