Kaip informuoja laikraštis „Financial Times“, aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija siūlys 250 tūkst. eurų finansinę sankciją už vieną nepriimtą pabėgėlį.
Parengtuose ES prieglobsčio taisyklių, vadinamojo Dublino reglamento, pakeitimuose siūloma, kad pabėgėliai būtų automatiškai paskirstomi po Bendrijos nares, kai prie ES išorės sienų esanti šalis, tokia, kaip Graikija, užtvindoma migrantų antplūdžio.
Parengtame siūlyme palikta esama nuostata, kad tai šaliai, į kurią atvykę migrantai jau patenka į ES, tenka pagrindinė atsakomybė tvarkytis su prieglobsčio prašytojais, kol pabėgėlių skaičius viršija nustatytą ribą.
Sulauks įnirtingo pasipriešinimo
Komisija ieško būdų paskatinti šalis, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, dalyvauti pabėgėlių perskirstymo sistemoje.
Šis siūlymas tikriausiai sulauks įnirtingo pasipriešinimo ES narėse, kurios nepritaria pabėgėlių paskirstymo schemomis, tvirtindamos, kad jos tik skatins į Bendriją atvykti daugiau migrantų.
Slovakija ir Vengrija apskundė ES aukščiausiajai teismo institucijai ankstesnį Bendrijos sprendimą paskirstyti migrantus po bloko nares pagal privalomų kvotų sistemą, tačiau Europos Komisijos pareigūnai sako, kad Teismo nutartis nepaveiks peržiūrėtų Dublino taisyklių.
Pernai ES sutarė, kad per dvejus metus po Bendrijos nares būtų paskirstyti 160 tūkst. prieglobsčių ieškotojų, tačiau iki šiol perkelta tik labai nedaug pabėgėlių.
Vidurio Europos šalių politikai pažėrė griežtos kritikos ankstesniam Europos Komisijos galimybių dokumentui, kuriame buvo numatytas privalomas paskirstymas.
„Vėl privalomos kvotos? Kaip ilgai Europos Komisija toliau užsiims šiuo bergždžiu darbu, užuot dariusi tai, kas iš tiesų padėtų?“ – parašė Čekijos valstybės sekretorius Europos reikalams Tomašas Prouza socialiniame tinkle „Twitter“, kai praėjusį mėnesį pirmą kartą buvo pranešta apie Europos Komisijos idėjas.
„Jokiomis aplinkybėmis nedalyvausime perskirstyme – ne todėl, kad būtume beširdžiai, negailestingi žmonės. Dalyvaujame visose kitose solidarumo formose, pavyzdžiui, siunčiame savo personalą į Graikiją“, – anksčiau sakė vienas ES šaltinis, komentuodamas Komisijos idėjas.
Dalia Grybauskaitė anksčiau nepritarė radikaliems pasiūlymams
Raginimus pertvarkyti ES prieglobsčio suteikimo taisykles, kad būtų tolygiau paskirstyta migrantų antplūdžio našta, Europos Komisija paskelbė dar balandžio pradžioje.
Tąkart Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Vilnius nepritaria „radikaliems siūlymams“, kol ES išorinė siena nėra visiškai apsaugota.
„Skeptiškai vertiname Europos Komisijos siūlymą iš pagrindų keisti Dublino reglamentą. Dublino reglamentas ir dabar turi daug instrumentų ir gali būti geriau panaudotas. Todėl tikslingiau būtų stiprinti jau esamų prieglobsčio taisyklių įgyvendinimą.
Negalime pritarti siūlomam nuolatiniam prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmui, nes tai prieštarauja savanoriškumo principui ir papildomai sukurs traukos faktorių naujiems pabėgėlių srautams į Europą.
Kol ES išorinė siena nėra pilnai apsaugota, tol Lietuva nepritars tokių radikalių pokyčių siūlymams“, – balandžio 6-ąją BNS tvirtino D.Grybauskaitė.
Dublino taisyklės įpareigoja migrantus registruotis ES šalyje, į kurią jie pirmiausiai atvyksta, o jeigu iškeliauja į kitas Bendrijos šalis, jie turėtų būti grąžinami.
Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas per spaudos konferenciją Briuselyje tąkart sakė, kad reikia reformuoti Europos prieglobsčio suteikimo sistemą, nes ji neveikia.
Dabar galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės laikomos atgyvenusiomis ir nesąžiningomis šalims, tokioms kaip Graikija, į kurias atvyko dauguma iš 1,25 mln. sirų, irakiečių, afganų ir kitų migrantų, pasiekusių Europą per praėjusius metus.
