Pasak šaltinio, „Frontex“ valdančioji taryba penktadienį „išnagrinės“ šį klausimą.
Prancūzas F.Leggeri atsistatydino „po Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atlikto tyrimo dėl jo vadovavimo agentūrai“, pridūrė šaltinis, patvirtindamas anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie „Frontex“ vadovo pasitraukimą.
„Frontex“ valdančioji taryba dar turi pritarti F.Leggeri atsistatydinimui.
Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Maximilianas Kallas penktadienį sakė, kad „Frontex“ valdančioji taryba renkasi į susitikimą aptarti susidariusios padėties.
Kol kas nepaskelbta, ar valdančioji taryba priims F.Leggeri atsistatydinimą.
„Galiu patvirtinti, kad jis įteikė „Frontex“ valdančiajai tarybai atsistatydinimo prašymą“, – Berlyne žurnalistams sakė M.Kallas.
Jis pridūrė, kad F.Leggeri atsistatydinimas sudarys sąlygas „Frontex“ atversti švarų lapą.
OLAF ataskaitoje dėl F.Leggeri, vadovaujančio Frontex“ agentūrai nuo 2015 metų, darbo nustatyta, kad jis „nesilaikė procedūrų, buvo nesąžiningas ES atžvilgiu ir blogai valdė personalą“, rašo prancūzų žurnalas „Le Point“.
„Frontex“ ne kartą sulaukė pagalbos grupių kaltinimų dėl neteisėto migrantų „atstūmimo“, šiems kirtus ES sienas, arba ignoravus tuos atvejus, kai tai darė nacionalinės institucijos.
Graikijos sausumos ir jūrų siena su Turkija ataskaitoje sulaukė daugiausia dėmesio.
Trečiadienį prancūzų dienraščio „Le Monde“ ir „Lighthouse Reports“ paskelbtas tyrimas atskleidė, kad „Frontex“ fiksavo migrantų atstūmimo atvejus Graikijos vandenyse nuo 2020 metų kovo iki 2021 metų rugsėjo kaip „operacijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią išvykimui (į Europą), vykdytas Turkijos vandenyse“.
Septynerius F.Leggeri darbo „Frontex“ vadovo poste metus Europa buvo politikų gąsdinama dėl į žemyną plūstančių migrantų bangų. Tai sutapo su agentūrai skiriamų lėšų didinimu.
Numatoma, kad iki 2027 metų agentūroje dirbs 10 000 ES išorės sienas stebinčių darbuotojų.