L.Straujuma šį pareiškimą paskelbė po anksčiau dieną įvykusio susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjuoniu.
„Skelbiu apie vyriausybės atsistatydinimą šiandien“, – pareiškė 64 metų premjerė.
Dėl šio žingsnio dabartinė Latvijos koalicinė vyriausybė taip pat baigs darbą.
L.Straujuma sakė, kad per jos kadenciją premjerės poste „vyriausybė priėmė du (metinius nacionalinius) biudžetus, sėkmingai užbaigė Latvijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, o šalies būklė yra gera“, ką rodo 3,3 proc. ekonomikos augimas, didėjantys atlyginimai, augantis eksportas ir investicijų padidėjimas šešiais procentais.
„Naujos idėjos, naujas indėlis, nauja energija reikalinga dedant tolesnes pastangas ant mūsų jau sukurto pagrindo“, – pabrėžė ji.
L.Straujuma padėkojo savo kabineto nariams už komandinį darbą ir sakė esanti dėkinga buvusiam Latvijos prezidentui Andriui Bėrziniui bei jo įpėdiniui R.Vėjuoniui, kuris į šalies vadovo postą buvo išrinktas praėjusią vasarą. Atsistatydinanti premjerė taip pat padėkojo valdančiosios koalicijos partnerėms ir įstatymų leidėjams.
„Tačiau didžiausia padėka tenka rinkėjams, kurie pasibaigus mano pirmojo kabineto kadencijai suteikė man galimybę vadovauti Latvijos vyriausybei antrąjį kartą. Kai bus suformuota nauja vyriausybė, grįšiu į savo vietą parlamente“, – nurodė L.Straujuma.
Premjerė L.Straujuma, valdančiosios Vienybės partijos narė, lapkričio pradžioje atleido susisiekimo ministrą Anrijų Matysą.
Šis politikas nebuvo partijos „Vienybė“ narys, bet jo kandidatūrą pasiūlė ši partija, todėl A.Matyso atstatydinimas pakurstė gandus apie vyriausybės nestabilumą ir galimą žlugimą.
Prezidentas pažėrė kritikos politikams
Latvijos rinkėjai per vėliausius rinkimus suteikė parlamentui ir valdančiajai koalicijai galimybę dirbti šalies labui, bet ja nebuvo pasinaudota dėl vidinių politinių rietenų, pirmadienį pareiškė prezidentas R.Vėjuonis, kai premjerė L.Straujuma paskelbė apie vyriausybės atsistatydinimą.
„Šiandien premjerė informavo mane apie vyriausybės atsistatydinimą. Turiu pasakyti, kad rinkėjai per praėjusius rinkimus suteikė Latvijos parlamentui ir valdančiajai koalicijai galimybę dirbti šalies labui. Gaila, bet jie praleido šią progą dėl vidinių politinių rietenų“, – pažymėjo R.Vėjuonis.
Jis padėkojo premjerei už darbą ir sakė, kad L.Straujuma drąsiai pasielgė, „apsiėmusi vadovauti vyriausybei, kai niekas kitas nenorėjo to daryti“.
Pasak prezidento, dabartinę krizę nulėmė vidaus politika, bet Latvijos užsienio politikoje taip pat esama spręstinų problemų, tokių kaip visos Europos patiriami saugumo iššūkiai, prieglobsčio ieškotojų antplūdis ir kiti rūpesčiai.
Naujai vyriausybei teks ieškoti sprendinių dar neatsakytiems klausimams, tokiems kaip mokytojų atlyginimų didinimas, sveikatos apsaugos prieinamumas arba Europos Sąjungos fondų įsisavinimas, sakė R.Vėjuonis.
Latvijos prezidentas pradėjo organizuoti derybas su visomis parlamento partijomis, kad išklausytų jų idėjų dėl galimo naujos valdančiosios koalicijos suformavimo ir potencialių kandidatų į premjero postą.
Įpėdiniu įvardino vidaus reikalų ministrą
Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis, kurį atsistatydinanti premjerė Laimduota Straujuma paminėjo kaip savo potencialų įpėdinį, pirmadienį pareiškė, kad sprendimą šiuo klausimu patikės savo partijos „Vienybė“ valdybai.
„Premjerė priėmė sprendimą (atsistatydinti), o mums pirmiausiai reikia aptarti šią padėtį partijos viduje“, – R.Kozlovskis sakė per spaudos konferenciją, surengtą po to, kai L.Straujuma anksčiau dieną paskelbė paliekanti postą.
Pasak R.Kozlovskio, pastarąjį mėnesį vyko aktyvūs debatai dėl dabartinės vyriausybės veiksmingumo ir kitų jos veiklos aspektų.
Tikėtina, kad „Vienybė“ paskelbs išsamesnių komentarų apie savo poziciją dėl naujos vyriausybės po partijos valdybos posėdžio pirmadienio vakarą, nurodė R.Kozlovskis.
Ministras sakė sužinojęs apie L.Straujumos sprendimą atsistatydinti, kai premjerė jam paskambino sekmadienio vakarą.
Paklaustas, ar sutiktų tapti premjeru, R.Kozlovskis sakė, kad yra komandos žaidėjas ir kad sprendimai dėl naujos vyriausybės bus priimami per „Vienybės“ valdybos posėdį, kuriame taip pat dalyvaus L.Straujuma.
„Tai spręs „Vienybė“, – aiškino jis, vengdamas tiesaus atsakymo į klausimą, ar jis pasitrauktų iš varžybų dėl premjero posto, jeigu į jį pretenduotų partijos lyderė Solvita Abuoltinia.
Kai buvo paklaustas, ar „Vienybė“ išliks naujos koalicijos lydere, ar galbūt perduos premjero postą dabartiniams savo koalicijos partneriams – Žaliųjų ir valstiečių sąjungai (ZZS), R.Kozlovskis atsakė, kad jo partija niekuomet nesakė norinti perleisti vadovavimą kuriai nors kitai partijai.
Prognozuoja tų pačių partijų koaliciją
Naują valdančiąją koaliciją Latvijoje planuoja suburti tos pačios trys politinės partijos, keisis premjerė ir kai kurie ministrai, sako Latvijos parlamentaras, daugiausią narių parlamente turinčios „Vienybės“ atstovas Romualdas Ražukas.
Anot jo, naujojoje koalicijoje kandidatą į premjerus turėtų siūlyti būtent „Vienybė“, šiuo metu realiausi yra trys kandidatai.
„Klausimas tik, kas iš mūsų partijos pasiūlytų premjerų galėtų juo būti. Premjeras bus kitas, dauguma ministrų bus tie patys. Yra neoficialios diskusijos ir galima nujausti, kurie ministrai paliks postus, kurie liks (...) O premjeras – arba mūsų partijos pirmininkė Solvita Aboltinia, arba vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis, arba užsienio reikalų ministras Egdaras Rinkevičius“, – BNS sakė R.Ražukas.
Pasak jo, į ministrų pareigas greičiausiai nebegrįžtų minėti „Vienybės“ ministrai – R.Kozlovskis ir E.Rinkevičius, tuo metu premjerės lapkričio pabaigoje atstatydintas partijos deleguotas susisiekimo ministras Anrijus Matysas esą galėtų vėl eiti pareigas.
Kalbėdamas apie „Vienybės“ narės, Vyriausybės vadovės Laimduotos Straujumos atsistatydinimą, jis pažymėjo, kad šis sprendimas brendo jau ilgai, o paskutinis postūmis šiam žingsniui esą buvo sekmadienį prezidento Raimondo Vėjuonio išsakyta kritika dėl neįsisavinamų Europos Sąjungos lėšų, pernelyg lėto Vyriausybės darbo.
„Sprendimas brendo ilgai ir sunkiai, klausimas buvo tik kada, kadangi trys koaliciją sukūrusios partijos buvo priėjusios išvados, kad reikia pakeitimų Vyriausybėje, faktiškai tai buvo premjero klausimas, kadangi Vyriausybė negalėjo įgyvendinti koalicijos partijų priimtų sprendimų. Nėra nesutarimo priežasčių, yra neefektyvus Vyriausybės darbas“, – kalbėjo R.Ražukas.
Anot jo, diskusijos dėl naujos koalicijos bus pradėtos artimiausiu metu, tačiau politikas abejojo, ar nauja Vyriausybė galėtų pradėti darbą dar šiemet.
„Matyt, praeis kokios dvi-trys savaitės, tad bent Kalėdas sutiksime be Vyriausybės“, – sakė jis.
Latvijos premjerė L.Straujuma pirmadienį paskelbė atsistatydinant iš Vyriausybės vadovo posto, pažymėdama, kad dedant tolesnes pastangas ant šios koalicijos pagrindo reikalingos „naujos idėjos, naujas indėlis, nauja energija“.
Valdančiąją koaliciją Latvijoje sudarė „Vienybė“, centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ZZS) bei konservatyvus Nacionalinis aljansas.
Tapo pirmąja šalies premjere moterimi
Pirmąja šalies premjere moterimi L.Straujuma tapo 2014 metų sausio 22 dieną, praėjus dviem mėnesiams po to, kai jos pirmtakas Valdis Dombrovskis atsistatydino prisiimdamas politinę atsakomybę dėl Rygoje įvykusios nelaimės, kai įgriuvus prekybos centro „Maxima“ stogui žuvo 54 žmonės.
Žinoma politine figūra šalies visuomenei L.Straujuma tapo tik tada, kai per partijų derybas dėl koalicijos ji iškilo kaip kompromisinė kandidatė į ministres pirmininkes.
Žinoma politine figūra šalies visuomenei L.Straujuma tapo tik tada, kai per partijų derybas dėl koalicijos ji iškilo kaip kompromisinė kandidatė į ministres pirmininkes.
Į centro dešiniųjų partiją „Vienybė“ ji įstojo tik prieš pat tapdama premjere, kad ši politinė jėga galėtų oficialiai ją iškelti kandidate į vyriausybės vadovo postą.
Po vėliau tais metais įvykusių parlamento rinkimų Latvijos prezidentas A.Bėrzinis jai vėl pasiūlė stoti prie vyriausybės vairo. Ministrų kabineto vadove Seimas ją vėl patvirtino 2014 metų lapkričio 5 dieną.
Iki savo pirmos kadencijos ministro pirmininko poste L.Straujuma vadovavo Žemės ūkio ministerijai.
Nuo 2011-ųjų eidamas ministrės pareigas ji pelnė pagyrimų už savo derybinius įgūdžius, kai siekė šalies ūkininkams naudingesnio ES susitarimo.
Anksčiau L.Straumjuma yra dirbusi ekonomiste ir valstybės tarnautoja.
Iki jos Latvijos premjero poste dar nebuvo dirbusi nė viena moteris, tuo tarpu prezidento pareigas 1999-2007 metais dvi kadencijas iš eilės ėjo Vaira Vykė-Freiberga, kuri yra laikoma viena geriausių šalies vadovų per visą jos istoriją.
