„Pirma, gynybos išlaidos. D.Trumpas jau kelis dešimtmečius kritikuoja, jo supratimu, sąjungininkus-veltėdžius. Nesigilinkime, kiek tai pagrįsta, tiesiog konstatuokime faktą.
Pastarosios kampanijos metu vėl kliuvo NATO Europos šalims. BET. Trumpas turbūt nei karto nepaminėjo, jog minimali išlaidų riba yra ta, kurią nustatė NATO – 2 proc. Kodėl? Galbūt todėl, kad jis nesistengia kalbėti preciziškai tiksliai. O gal todėl, kad ta riba gali keistis“, – pastebi politologas.
Lietuva, anot jo, norėdama produktyviai pradėti pokalbį Vašingtone, turėtų pasakyti, jog gynybai santykinai išleidžiame daugiau nei JAV. JAV išlaidos, o ne dirbtinis 2 proc. konsensusas, yra atskaitos taškas.
„Šiuo metu, deja, to padaryti negalime, nes JAV išleidžia apie 3.5 proc. BVP, mes – kiek daugiau nei 3 proc. NATO kontekste mūsų rodiklis labai geras. Tačiau amerikiečiams nuolat primindami mums kylančias egzistencines grėsmes, o tuo pačiu neturėdami šio argumento, įtikiname ne visus (kalbu iš asmeninės pokalbių Vašingtone patirties). Egzistencinės grėsmės reikalauja ypatingų sprendimų“, – atkreipia dėmesį L.Kojala.
Jis primena, jog NATO 2024 m. santykinai daugiausiai gynybai skiria Lenkija ir Estija, kurios lenkia JAV. Lenkija apskritai kitąmet priartės prie įspūdingų 5 proc. BVP ir kelia tikslą turėti pajėgumus vieniems patiems atlaikyti potencialią Rusijos ataką. Neatsitiktinai, sako politologas.
D.Trumpas prie šalių deda pliusiukus ir minusiukus
„Antra, esu iš kelių šaltinių girdėjęs, kad D.Trumpas kadaise savo ambasadorei Jungtinėse Tautose Nikki Haley (vėliau politinei oponentei) nurodė dėti pliusus ir minusus prie pasaulio valstybių. Koks to kriterijus? Ar šalys JT įvairiais klausimais balsuoja su JAV, ar ne. Logiškas kriterijus? Gilus kriterijus? O koks skirtumas, jei tai pastebi D.Trumpo aplinka.
Pagal šį rodiklį Lietuva praktiškai niekada nesikerta su JAV. Tačiau nesame ir tobuli, nes neretai – pvz., dėl Izraelio – balansuodami su kitomis Europos šalimis, susilaikome, kai JAV balsuoja už ar prieš. Joe Bideno administracija pliusų-minusių greičiausiai nedalijo, bet tą matėme ir pirmosios D.Trumpo kadencijos metu“, – sako L.Kojala.
„Jei D.Trumpui tai taip svarbu, jei JAV yra kertinis mūsų partneris ir jei klausimo esmė neprieštarauja Lietuvos strateginiams ir nacionalinio saugumo interesams, nematau priežasčių nestoti į vieną gretą.
Tad su santykyje su D.Trumpu reikia vadovautis jo keliamais kriterijais, o ne tais, kurie yra įprasti ar svarbiausi mums patiems. Dažniausiai tai reikš, kad sudėtingiausia fazė yra bandymas į tarptautinius santykius pažvelgti kūrybiškai, o ne vadovaujantis šablonais. Ir praktinis kriterijų įgyvendinimas nebūtinai bus brangus ar komplikuotas“, – apibendrina politologas.
