Atskleistas slaptas planas pagrobti V.Putino priešą Ch.Grozevą

Galimas išvežimas į Rusiją buvo aptartas ir kitoje didelio atgarsio sulaukusioje istorijoje, neturinčioje nieko bendra su J.Marsaleko byla – iš anksčiau paviešinto Leonido Nevzlino susirašinėjimo matyti, kad į Rusiją ketinta pervežti vieną iš Kovos su korupcija fondo (FBK) vadovų Leonidą Volkovą.

Imago / Scanpix nuotr./Janas Marsalekas

Tyrimo duomenimis, 2021 m. J.Marsalekas ir O.Rusevas susirašinėdami aptarė veiksmų prieš Ch.Grozevą galimybes. Tarp jų jie minėjo jo sekimą, pagrobimą ir nugabenimą į Maskvą, tyrėjo nužudymą, infiltraciją į „Bellingcat“. Be to, susirašinėjime buvo aptariamas Ch.Grozevo nešiojamojo kompiuterio ir telefono pagrobimas, o vėliau sunaikinimas arba perdavimas Rusijos ambasadai.

Prokuratūros teigimu, šnipai sekė Ch.Grozevą Austrijoje, Juodkalnijoje ir Ispanijoje.

Londono policijos nuotr./Orlinas Rusevas

Byloje minima grupė Bulgarijos piliečių, kuriuos tyrimas laiko šnipų tinklo nariais. Be O.Rusevo, šiai grupei priklausė Bizeris Džambazovas, Katrin Ivanova, Vania Gaberova ir Tichomiras Ivančevas. O.Rusevas ir B.Džambazovas prisipažino, kad užsiėmė šnipinėjimu.

Dar vienas šnipinėjimo taikinys buvo „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas. Įtariama, kad operacijoje prieš jį dalyvavo K.Ivanova, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.

Prokuroro teigimu, iš viso jie atliko šešias pagrindines operacijas. Jie ne tik šnipinėjo žurnalistus, bet ir rinko informaciją apie Maskvai svarbius objektus, įskaitant JAV karinę bazę Štutgarte. Kiti šnipinėjimo tinklo taikiniai buvo Kirilas Kačuras, buvęs Rusijos tyrimų komiteto darbuotojas, Rusijoje pripažintas „užsienio agentu“, ir Bergejus Ryskalijevas Kazachstano politikas, pabėgęs iš Kazachstano ir gavęs politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje. Be to, kaltinamieji planavo surengti demonstraciją prie Kazachstano ambasados Londone, kad perduotų Kazachstanui informaciją apie jos „organizatorių“ ir pagerintų šalies santykius su Rusija.

J.Marsalekas, kuris, prokuratūros nuomone, vadovavo šnipinėjimo tinklui, buvo finansų startuolio „Wirecard“ vykdomasis direktorius. Bendrovė 2020 m. bankrutavo, kai auditoriai nustatė, kad iš jos sąskaitų dingo beveik 2 mlrd. eurų. Vokietijos ir Austrijos valdžios institucijos mano, kad J.Marsalekas buvo viena iš pagrindinių figūrų, prisidėjusių prie lėšų iššvaistymo, ir yra paskelbta jo tarptautinė paieška. Po „Wirecard“ bankroto J.Marsalekas išskrido į Baltarusiją, iš kurios pasiekė Rusiją. Žurnalistų teigimu, jis gavo Rusijos pasą Germano Baženovo vardu. Apie galimus J.Marsaleko ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis rašyta 2020 m. bendrame „The Insider“, „Bellingcat“ ir „Der Spiegel“ tyrime.