Atskleistos slaptos diskusijos: Europa kaupiasi svarbiam žingsniui prieš Rusiją

Pažymima, kad diskusijos šiuo klausimu yra „iš esmės įslaptintos“, tačiau jos iš tiesų buvo atnaujintos, turint omenyje galimą JAV paramos Ukrainai nutraukimo perspektyvą po to, kai 2025 m. sausio 20 d. pareigas pradės eiti naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Dar nepalaidotas scenarijus

Pasak leidinio, Vakarų karių siuntimo į Ukrainą scenarijus „nėra palaidotas“ ir pastarosiomis savaitėmis netgi „įgavo pagreitį“. Pažymima, kad tai paskatino Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio vizitas Prancūzijoje.

„Tęsiamos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos diskusijos dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, visų pirma siekiant sukurti pagrindinę sąjungininkų grupę Europoje, kuri daugiausia dėmesio skirtų Ukrainos ir platesnio masto Europos saugumui“, – leidinys „Le Monde“ citavo karinį šaltinį Jungtinėje Karalystėje.

„SIPA“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarų karių siuntimo į Ukrainą klausimas „teisėtai“ iškiltų, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Ukraina pateiktų tokį prašymą.

„Mūsų tikslas – neleisti Rusijai laimėti ir atkurti tvarią taiką. Tai taika, kuri leistų Ukrainai visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą, suverenitetą ir tarptautinę teisę, kuri užtikrintų saugumą visiems ukrainiečiams“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas.

Savo ruožtu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas, viešėdamas Londone, lapkričio 23 d. interviu metu BBC naujienų tarnybai paragino Vakarų sąjungininkus „nenustatinėti raudonų linijų“ paramos Ukrainai klausimu. Paklaustas apie galimybę siųsti ten Prancūzijos karius, jis atsakė: „Neatmetame nė vieno varianto“.

Oficialaus leidimo tam dar nėra – nei įprastinėms pajėgoms, nei privatiems tiekėjams, pažymėjo „Le Monde“, tačiau pasiūlymai tai padaryti „svarstomi jau kelis mėnesius“.

„Laikas rengtis siųsti karius“

Vienas iš kandidatų yra bendrovė „Défense Conseil International“ (DCI). Jos 55 proc. akcijų priklauso valstybei, o 80 proc. – buvusiems kariams. Bendrovė, Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerijos vardu, užsiima karinių žinių perdavimu tarptautiniams šalies partneriams, teikia konsultacijas, mokymus ir paramą kariniam potencialui, rašoma jos interneto svetainėje.

DCI yra pasirengusi mokyti Ukrainos karius Ukrainoje, kaip tai jau daro Prancūzijoje ir Lenkijoje, rašo „Le Monde“. Bendrovė taip pat prireikus galėtų teikti Kyjivui perduotos prancūzų karinės įrangos priežiūros paslaugas. Į ją su pasiūlymu bendradarbiauti jau kreipėsi Didžiosios Britanijos bendrovė „Babcock“, kuri gegužės mėn. pranešė, kad „vyksta darbai“, siekiant Ukrainoje sukurti techninės pagalbos vietą, kurioje būtų atliekami įprastiniai ir kapitaliniai karinės įrangos remonto darbai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Margusas Tsahkna

Britų kariuomenės vadovai svarsto galimybę siųsti nedideles instruktorių grupes į Vakarų Ukrainą, spalį rašė „The Times“. Taip būtų išspręstos kai kurios logistikos problemos, su kuriomis susiduriama mokant ukrainiečių karius Jungtinėje Karalystėje, ir sutaupyta lėšų.

Instruktoriai būtų „toli nuo fronto linijos, apleistose vietovėse“, kur vykdytų intensyvų bazinį naujokų mokymą prieš siunčiant juos į frontą, laikraščiui sakė vienas britų karinis šaltinis. Anot ukrainiečio, mokymo šalies pakeitimas būtų „galingas karinis ir politinis signalas“ kitoms šalims ir pačiai Rusijai bei reikštų NATO karinės infrastruktūros dislokavimo Ukrainoje „de facto“ pradžią ir taptų „galinga atgrasymo priemone“.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna praėjusią savaitę pareiškė, kad reikia rengtis siųsti Europos karius į Ukrainą, be kita ko, siekiant apsaugoti ją nuo naujos Rusijos agresijos, jei bus pasiektas taikos susitarimas. Jei Jungtinės Valstijos ir toliau priešinsis Ukrainos pakvietimui į NATO, Europa turės perimti jos gynybos misiją, dislokuodama karius jos teritorijoje pasibaigus kovoms, sakė jis. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat svarsto tokią galimybę, pažymėjo „Le Monde“.

Po vasario 26 d. Paryžiuje surengtos konferencijos Ukrainai paremti E.Macronas sakė, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sukurs koaliciją, kuri aprūpins Ukrainos pajėgas tolimojo nuotolio ginklais, o ateityje neatmetama galimybė, kad į Ukrainą bus siunčiami Vakarų kariai.

Kelios NATO šalys į E.Macrono pareiškimus reagavo viešai atmesdamos idėją siųsti karius į Ukrainą. Tarp jų buvo Lenkija, JAV, Vokietija, Čekija, Kanada ir Jungtinė Karalystė.

Nyderlandų kariuomenės generalinio štabo vadovas generolas Onno Eichelsheimas pareiškė, kad NATO šalys turėtų apsvarstyti visas galimybes padėti Kyjivui. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina neprašė Nyderlandų siųsti karių ir dabar nėra prasmės apie tai diskutuoti.

Kiek anksčiau naujienų agentūra AFP citavo šaltinį, kuris teigė, kad Europos NATO valstybės narės jau kelias savaites nagrinėja galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vakarų šalys turėtų aptarti karių siuntimo į Ukrainą idėją ir nustoti brėžti „raudonas linijas“ pagalbos Kyjivui klausimu.