C.Puigdemont'o raginimas būti vieningiems nuskambėjo kitą dieną po to, kai Ispanijos teisėja išdavė į Belgiją pasitraukusio ekslyderio Europos arešto orderį. Prokurorai siūlo pateikti C.Puigdemont'ui kaltinimus maištu, antivyriausybine veikla ir netinkamu viešųjų lėšų naudojimu separatistinio judėjimo reikalams.
„Atėjo laikas susivienyti visiems demokratams. Už Kataloniją, už politinių kalinių paleidimą ir už respubliką“, – jis parašė savo „Twitter“ žinutėje.
54 metų C.Puigdemont'as nuo pirmadienio tebėra Belgijoje. Jis ignoravo šaukimą stoti prieš teismą Madride ir sakė norįs garantijų, kad būtų teisiamas sąžiningai.
Penktadienio vakarą teisėja išdavė Europos arešto orderius C.Puigdemont'ui ir keturiems jo sąjungininkams, taip pat esantiems Belgijoje, kad priverstų juos grįžti į Ispaniją.
Belgijos prokuratūra šeštadienį patvirtino gavusi šiuos orderius ir nurodė, kad sprendimas bus priimtas per parą po jų pasirodymo teisme.
Vis dėlto pareigūnai pripažino, kad pagal Europos Sąjungos nuostatas apeliacinis procesas gali trukti iki trijų mėnesių.
„ES pamatinis sprendimas numato, kad galutinis sprendimas privalo būti priimtas per 60 dienų, (bet šis laikotarpis) ypatingais atvejais gali būti pratęstas iki 90 dienų“, – sakoma Belgijos teisingumo ministerijos pranešime.
Neteisėtas referendumas
Arešto orderių išdavimas dar labiau pakurstė separatistų pyktį ir nusivylimą, ypač kai nušalinti C.Puigdemont'o regioninės vyriausybės nariai, kurie neišvyko į Belgiją – įskaitant prezidento pavaduotoją – ketvirtadienį atvyko į teismą ir buvo areštuoti iki galimo bylos nagrinėjimo.
C.Puigdemont'o raginimas būti vieningiems nuskambėjo kitą dieną po to, kai Ispanijos teisėja išdavė į Belgiją pasitraukusio ekslyderio Europos arešto orderį.
Turtingame rytiniame Katalonijos regione protestuotojai dažnai rengė demonstracijas, per kurias buvo skanduojami šūkiai, mojuojama katalonų vėliavomis ir reikalaujama paleisti suimtuosius.
Didžiausia per kelis dešimtmečius Ispanijos politinė krizė kulminaciją pasiekė Katalonijos parlamentui spalio 27 dieną nubalsavus už nepriklausomos respublikos paskelbimą. Šis žingsnis buvo atliktas po referendumo dėl nepriklausomybės, surengto spalio 1-ąją, nors Ispanijos Konstitucinis Teismas buvo paskelbęs jį neteisėtu.
Centrinės vyriausybės atsakas buvo nušalinti C.Puigdemont'o kabinetą, įvesti regione tiesioginį valdymą ir paskelbti naujus Katalonijos valdžios rinkimus, turinčius įvykti gruodžio 21 dieną.
C.Puigdemont'as penktadienį sakė esąs pasiruošę kandidatuoti rinkimuose. Šeštadienį jis paragino separatistų partijas sudaryti vieningą frontą.
Savo žinutėje jis paminėjo internetinę peticiją, kurioje raginama sudaryti jungtinį nepriklausomų kandidatų sąrašą. Šį dokumentą iki šeštadienio pasirašė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.
C.Puigdemont'o Katalonijos Europos demokratų partija (PDeCAT) kontroliavo regiono vyriausybę didžiąją dabartinio Ispanijos demokratinio laikotarpio dalį.
Separatistų partijos turi 72 deputatus 135 vietų parlamente, bet apklausos rodo, kad per gruodį vyksiančius rinkimus PDeCAT gali likti ketvirta arba penkta.
„Absoliučiai būtina turėti bendrą strategiją kovai su represijomis“, – Katalonijos radijui sakė separatistinės Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) atstovas Sergi Sabria. Šis jos pareiškimas rodo, kad abi pagrindinės partijos gali nuspręsti veikti kartu.
Lieka neaišku, ar C. Puigdemont'as ir kiti Briuselyje esantys jo bendražygiai – Maria Serret Aleu, Antoni Cominas Oliveresas, Luisas Puigas Gordi ir Clara Ponsati Obiols galės dalyvauti rinkimuose.
Belgijos teisingumo ministras sakė, kad „kai kuriais atvejais“ gali būti atsisakyta vykdyti Europos arešto orderį, bet pridūrė: „Jeigu nusprendžiama (orderį) vykdyti, asmuo jį išdavusiai šaliai iš principo perduodamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo.“
„Politinių oponentų įkalinimas“
C. Puigdemont'as ne kartą ragino tarptautinę bendriją jį palaikyti, bet išskyrus Škotijos separatistę pirmąją ministrę Nicola Sturgeon, sukritikavusią „politinių oponentų įkalinimą“, nebuvo jokių ženklų, kad kitos šalys pripažins Katalonijos sprendimą paskelbti nepriklausomybę.
Ispanijos sąjungininkai Europoje reiškė tvirtą palaikymą valstybės vienybei ir pasisakė už teismų nepriklausomybę.
7,5 mln. gyventojų turinti Katalonija, iki praeitos savaitės turėjusi reikšmingą autonomiją, labai didžiuojasi savo savita kalba ir kultūra, bet nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į apylyges stovyklas.
Nors Katalonija yra vienas turtingiausių Ispanijos regionų, šalies centrinis bankas perspėjo, kad jai gresia recesija. Be to, spalį regione smarkiai išaugo nedarbas.
Nepaisant neigiamų ekonomikos tendencijų, analitinio instituto „Economist Intelligence Unit“ ekspertas Peteris Ceretti sakė, kad nepriklausomybės šalininkų partijos gruodį gali laimėti rinkimus, nes buvusių ministrų įkalinimas separatistams gali suteikti „svarbią propagandos“ paspirtį.
