„Siūlomos 1,5 mlrd. eurų išlaidos ir dvejų metų įgyvendinimo laikotarpis gali neatitikti plataus užmojo tikslų“, – trečiadienį teigė ES programas analizuojantys Europos Audito Rūmai (EAR).
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 šalių blokas suintensyvino pastangas padidinti savo ginklų gamybą.
Tačiau, nepaisant tam tikro pagerėjimo, ES ginkluotės gamyba smarkiai atsilieka nuo Rusijos, o pramonei sunkiai sekasi vienu metu apginkluoti ir Kyjivą, ir ES pajėgas.
Po Rusijos invazijos Briuselis pradėjo daugybę programų, kuriomis siekiama padidinti ES gynybos pramonės produkciją.
Naujausia iš jų – kovą pasiūlyta 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programa (EDIP), kuria siekiama remti bendrus ES valstybių ginklų pirkimus ir įmonių investicijas į pajėgumų didinimą.
EAR narys Marekas Opiola įspėjo, kad ES pasiūlymas „turi būti parengtas solidžiau“.
Europos pareigūnai jau skundėsi, kad lėšų nepakanka, jei ES iš tiesų nori pasiekti pažangos skatinant pramonę.
„Tai svarbu, tai gali turėti įtakos. Tačiau norėčiau matyti daug didesnius skaičius“, – praėjusį mėnesį sakė Andrius Kubilius, būsimasis gynybos eurokomisaras.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) apskaičiavo, kad per ateinantį dešimtmetį blokas į gynybą iš viso turės investuoti 500 mlrd. eurų.
Po invazijos ES valstybės narės padidino savo gynybos išlaidas, tačiau centrinės Briuselio pastangos atsiliko.
Tokios šalys kaip Prancūzija ir Estija ragina ES apsvarstyti galimybę bendrai skolintis, panašiai kaip buvo skolinamasi atsigaunant po COVID-19 pandemijos, kad būtų galima finansuoti jos gynybą.
Tačiau kitos ES valstybės, pavyzdžiui, Vokietija ir Nyderlandai, kol kas nepritarė šiam pasiūlymui.
