Vasaros pradžioje Italija net buvo giriama – nors iš pradžių buvo labai sunku, su krize susitvarkyta. Bet dabar užsikrėtimų koronavirusu vis daugiau, o vyriausybės sprendimas šią savaitę paskelbti apie naujus viešojo gyvenimo suvaržymus išblaškė visas iliuzijas, kad šalis ištrūko iš pandemijos šešėlio.
Geriausias pavyzdys – pavasarį skaudžiausių pirmosios viruso bangos smūgių sulaukęs turtingas šiaurinis Lombardijos regionas. Šiuo metu Italijoje aktyvių užsikrėtimų koronavirusu yra per 470 tūkst., o Lombardijoje jų – daugiau nei 100 tūkst.
Praėjusį antradienį vyriausybė jau paskelbė Lombardiją „raudonąja zona“. Tai reiškia, kad čia iš esmės draudžiamas judėjimas, o visos parduotuvės, barai ir restoranai dviem savaitėms uždaryti.
Kaltinimai administracijai
Gyventojams naujų infekcijų šuolis ir sugrįžimas prie karantino iškart priminė vasario pabaigą, kai regione pradėjo klajoti nežinomas virusas, greitai užtvindęs ir ligonines, ir laidojimo namus.
O šį kartą kenčia ir Lombardijos sostinė Milanas, išvengusi skaudžiausių pirmosios bangos smūgių. Tada pandemija nuniokojo tokius miestus kaip Bergamas, Lodis ir Breša, o dabar jau Milane, kur gyvena per 1,4 mln. žmonių, kasdien užregistruojama apie 4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų.
Panašu, kad laukia keli sunkūs mėnesiai, o žmonės suglumę klausia: kodėl atrodo, kad mes vis dar klaidžiojame tamsoje? Ar grėsmingi skaičiai Lombardijoje yra atsitiktinumas, ar – ir vėl – politikų nesugebėjimo efektyviai reaguoti į krizę rezultatas?
Atsakymas, regis, yra kažkur per vidurį. Opozicija kaltina regiono vyriausybę, kuriai vadovauja dešiniųjų radikalų Lygos partijos atstovas Attilio Fontana, nepasimokius iš pirmosios pandemijos bangos.
„Didžiausia klaida buvo tai, kad regione nesuaktyvinome kontaktų sekimo, – mano Demokratų partijos skyriaus regione sekretorė Emilia De Biasi. – Mieste (Milane, – red.) situacija nekontroliuojama, mes neįsivaizduojame, kur yra nauji židiniai.“
Ar grėsmingi skaičiai Lombardijoje yra atsitiktinumas, ar – ir vėl – politikų nesugebėjimo efektyviai reaguoti į krizę rezultatas?
Ji pridūrė, kad regiono valdžia nesugebėjo pasirūpinti tinkamu finansavimu šeimos gydytojams, į kuriuos pirmiausia turėtų kreiptis pacientai. Taip būtų lengviau ligoninėms, kurios dabar kemšasi.
Lombardijoje, tiesa, ir taip trūksta medikų. Pastangos suburti gydytojų komandas, kurios lankytų simptomiškus asmenis jų namuose – taip būtų išvengta intensyvesnio užkrato plitimo – vaisių nedavė, ir ne tik Lombardijoje. Regionas taip pat bando prikviesti dirbti rezidentus, bet greičiausiai jau per vėlai.
Stringa ir kiti prevenciniai veiksmai. Pandemijos pradžioje Lombardijoje veikė vadinamieji COVID-19 viešbučiai, kuriuose palyginti švelnius simptomus jaučiantys pacientai galėjo ramiai sveikti, neužkrėsdami nei savo artimųjų, nei kitų asmenų.
Tačiau dabar už tokių erdvių kūrimą atsakinga jau nebe Piliečių apsaugos agentūra, o patys regionai, kurie tik rudenį pradėjo derybas su viešbučių savininkais.
Nepasiruošė antrajai bangai
Testavimo apimtys irgi kelia nerimą. „Penkių žvaigždžių judėjimo“ skyriaus Lombardijoje lyderis Massimo De Rosa pastebėjo, kad testų trūksta: „Viskas vis dar priklauso nuo mėginių, nuo žmonių noro tikrintis. Bet testų neužtenka, ypač regione, kuriame atvejų daugiausia. Dabar matome pasekmes.“
Aišku, regiono valdžia tikina, kad daroma viskas, ką įmanoma padaryti. Pasak Lombardijos sveikatos apsaugos sistemos vadovo Giulio Galleros, „pastangos titaniškos“, nepaisant to, kad daug metų valstybė mažino sveikatos apsaugai skiriamas lėšas.
„Galime atlikti labai daug testų. Per artimiausias 10 dienų atidarysime 20-30 naujų testavimo centrų. Bet, taip, turime pažeminti kreivę – priešingu atveju po 15 dienų mums skaudės“, – populiarioje TV laidoje „Che Tempo Fa“ teigė G.Gallera.
Lombardijoje trūksta ir vakcinų nuo gripo, o tai per kelias artimiausias savaites gali dar labiau komplikuoti situaciją.
Medikai ir slaugytojai taip pat įspėja, kad pavasario košmaras – kai Bergame mirusiuosius iš ligoninių turėjo gabenti karinis transportas – gali grįžti.
Ligoninėse lovų jau maža, o greitosios pagalbos automobiliai, vežantys COVID-19 sergančius pacientus, nuolat turi rikiuotis eilėje prie priimamojo. Galiausiai Lombardijoje trūksta ir vakcinų nuo gripo, o tai per kelias artimiausias savaites gali dar labiau komplikuoti situaciją.
„Pirštinės, kaukė, speciali kepurė, apsiaustas, specialūs batai, antra pora pirštinių. Esu pasiruošęs žengti į raudonąją zoną. Nepasiilgau šio ritualo, prireikė daug laiko, kad suvokčiau, jog į visa tai grįžau“, – feisbuke parašė vienoje didžiausių Milano ligoninių dirbantis gydytojas Andrea Artoni.
Galiausiai kenčia ne tik tie, kurie atsiduria fronto linijoje – pacientai, laukiantys pagalbos dėl kitų ligų, dabar turės laukti dar ilgiau. Ir viskas dėl to, kad Lombardijos valdžia nesiruošė koronaviruso sugrįžimui rudenį ir žiemą.
Teks atsilaikyti dar kartą
Kai į pensiją jau išėjęs veterinaras Filippo Maraffi, kuriam prieš dvejus metus buvo nustatytas vėžys, atvyko į ligoninę Bergame patikrinimui, „veikė tik vienas iš keturių kabinetų – trūko darbuotojų“.
Pasak F.Maraffi, tokie pacientai kaip jis dabar jau vėl vengia tikrintis ir apskritai reguliariai vykti būtinų procedūrų, nes nenori užsikrėsti koronavirusu. COVID-19 vėžiu sergantiems žmonėms gali sukelti labai rimtų komplikacijų.
„Biurokratija pastaraisiais mėnesiais užstrigo, nors tai suprantama. Bet jei būtų patvirtinta tvarka dėl slaugytojų vizitų į namus, dabar būtų galima pasirūpinti ir kitais pacientais, kurie, šiaip ar taip, egzistuoja“, – teigė italas.
Aišku, krizė palietė visus – žmonės pavargę, nusivylę, pikti. Milane ir kitur čia vis rengiamos demonstracijos, kurių daliai vadovauja kraštutiniai dešinieji, o verslininkai, ypač restoranų ir barų savininkai, baiminasi, kad dar vienas karantinas sugriaus jų planus.
Tiesa, ligoninėse laiko galvoti apie politiką ar dar vieno karantino smūgius ekonomikai nėra – pacientų, kuriems reikia skubios ir intensyvios pagalbos, vis daugiau. Pranešama ir apie vis daugiau mirštančių žmonių.
F.Tursi: vis matau tas desperatiškas akis ir man skauda širdį. Turime atsilaikyti ir ištverti dar kartą.
„Žinojome, kad atėjus žiemai ir šalčiui susidursime su tokia situacija, kokią matėme kovą. Bet niekas neįsivaizdavo, kad jau spalį skaičiai bus tokie“, – pastebėjo pagrindinės Kodonjo miesto, kuriame vasarį prasidėjo protrūkis, ligoninės pulmonologas Francesco Tursi.
Jis kovo mėnesį ir pats buvo užsikrėtęs koronavirusu bei sirgo. Vyras sako iki šiol atsimenantis fizines kančias ir baimę, kurią jautė tiek jis pats, tiek jo pacientai: „Vis matau tas desperatiškas akis ir man skauda širdį. Turime atsilaikyti ir ištverti dar kartą.
Šiandien mes jau geriau pasiruošę, bet kol nebus vakcinos ir konkrečių vaistų, turime gyventi su COVID-19.”
