WSJ rašoma, kad augant Rusijos keliamai grėsmei, karinio pasiruošimo sustiprinimas tapo gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso prioritetu.
Pareigūnų duomenimis, NATO sąjungininkės JAV poziciją vertina itin palankiai, tikimasi susitarti iki liepą vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo.
JAV pasiūlyme numatoma, kad dislokavimui Europoje bus paruošta 30 batalionų, 30 naikintuvų eskadrilių ir 30 kariniam jūrų laivynui priklausančių laivų. Tai – maždaug 30 tūkst. karių ir daugiau nei 360 naikintuvų, rašo „InoPressa“.
Tuo tarpu Šaltojo karo metu JAV planavo į Europą per 10 dienų perkelti 10 amerikiečių divizijų (maždaug 200 tūkst. karių). Naujajame pasiūlyme daugiausia dėmesio skiriama pajėgumams mobilizuoti Europos sąjungininkes.
WSJ primena, kad pernai Lenkijoje ir Baltijos šalyse buvo dislokuota 4,6 tūkst. NATO karių. Aljansas turi dar 5 tūkst. priešakinių pajėgų kovinių grupių karių, kurie į pagalbą atvyktų per 10 dienų.
„Pastiprinimas – neatsiejamas elementas. Akivaizdu, kad NATO sugebėjimas suteikti pastiprinimą kol kas silpnesnis, nei reikėtų“, – teigė buvęs NATO generalinis sekretorius Alexanderis Vershbow.
