Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani praeitą mėnesį pasiūlė planą be jokių išankstinių sąlygų pradėti su Talibanu derybas dėl 16 metų trunkančio karo užbaigimo.
Kol kas talibų reakcija į pasiūlymą buvo nežymi ir analitikai sako, kad tai atspindi debatus tarp Talibano lyderių, ar verta užmegzti dialogą su vyriausybe, kurią ši grupuotė seniai laiko neteisėta.
Tačiau JAV pareigūnai, tarp jų – gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, šią savaitę sakė, kad kai kurie Talibano elementai yra pasirengę derėtis su Afganistano vyriausybe.
J.Nicholsonas sakė, kad Talibanas patyrė didelių nuostolių, kai antskrydžiai buvo suintensyvinti įgyvendinant JAV prezidento Donaldo Trumpo rugpjūtį paskelbtą naująją strategiją, suteikiančią amerikiečių pilotams didesnę laisvę atakuoti kovotojus.
Generolas taip pat atkreipė dėmesį į vis efektyviau veikiančius afganų komandosų ir reguliariosios kariuomenės junginius.
„Talibanas ... mato, kas ateina, ir šie pajėgumai tik didės“, – žurnalistams, lydintiems J.Mattisą per jo vizitą Bagramo oro pajėgų bazėje, sakė J.Nicholsonas.
Ši didžiausia amerikiečių oro pajėgų bazė Afganistane yra į šiaurę nuo Kabulo.
„Tad tai tikriausiai išties yra geriausias laikas jiems bandyti derėtis, nes jų padėtis tik blogės“, – pridūrė J.Nicholsonas, abiem šalims rengiantis pradėti veikiausiai intensyvų pavasario kovų sezoną.
A.Ghani taikos plane numatomos paliaubos ir iškeliama galimybė Talibanui ilgainiui tapti politine partija.
Mainais Talibanas turėtų pripažinti Kabulo vyriausybę ir konstituciją, bet šis klausimas nuolat trukdydavo ankstesniems bandymams pradėti derybas.
Nepaisant griežtos J.Nicholsono kalbos, JAV duomenys rodo, kad Talibanas dar toli gražu nėra išstumiamas iš kovos lauko.
2014 metų pabaigoje išvedus iš šalies JAV vadovaujamos NATO misijos kovines pajėgas Talibanas vėl sustiprėjo, atsikovojo teritorijų ir tęsė nuožmų puolimą prieš keblioje padėtyje atsidūrusias vyriausybės saugumo pajėgas.
Spalį sukilėliai kontroliavo arba darė įtaką beveik pusei Afganistano rajonų – vertinant procentais, dvigubai daugiau negu 2015 metais, sausį nurodė JAV vyriausybės specialiojo generalinio inspektoriaus Afganistanui biuras.
Šioje ataskaitoje nurodoma, kad Afganistano vyriausybės kontroliuojamų rajonų skaičius tuo metu buvo sumažėjęs labiausiai nuo 2015 metų gruodžio.
Dėmesio centre – Kabulas
„Kaip aš suprantu, ... jie (Talibanas) taip pat yra pavargę nuo šio karo, jie norėtų grįžti namo, jie norėtų grįžti į visuomenę ir, visai kaip šios šalies žmonės, norėtų matyti šio karo pabaigą, kaip ir visi mes“, – sakė J. Nicholsonas.
Jis pridūrė, kad yra „daug talibų, kurie galėtų matyti galimybių dirbti pagal šias gaires“, bet perspėjo, kad visuomet bus tokių, kurie niekada nesusitaikys.
„Drąsina, kad šie pasiūlymai yra ant stalo ir mes, atrodytų, esame taške, kai jie galėtų pradėti kalbėtis apie tai“, – pažymėjo generolas.
Be karinio spaudimo, svarbus ir didelis diplomatinis spaudimas „tiems, kas iš išorės įgalina šį sukilimą“, sakė J.Nicholsonas. Jis taip pat pripažino vaidmenį, kurį atlieka religinis spaudimas iš kitų islamiškų šalių.
Šis keturių žvaigždučių generolas taip pat akcentavo būtinybę stiprinti saugumą Kabule, kur pastaraisiais mėnesiais per virtinę atakų žuvo šimtai civilių.
„Dabar labiausiai stengiamės dėl Kabulo, (siekiame) sustiprinti Kabulą, apsaugoti Kabulo žmones ir čia esančius tarptautinės bendrijos (atstovus), dėl strateginio poveikio ... ir svarbos kampanijai“, – sakė jis.