Globali demokratijos ikona
Aung San Suu Kyi gimė 1945-ųjų birželį. Jos tėvas Aung San buvo politinis lyderis, padėjęs Mianmarui, tuomet besivadinusiam Burma, atgauti nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Tiesa, jis mirė 1947-aisiais – iki šalies nepriklausomybės paskelbimo likus mažiau nei vieneriems metams.
Pastangos Mianmare sukurti demokratiją baigėsi 1962 metais, kai karinio perversmo metu įsitvirtino galinga karinė chunta „Tatmadaw“. Ji valdžioje laikėsi kelis dešimtmečius.
Aung San Suu Kyi, kurios mama buvo diplomatė, didžiąją gyvenimo dalį praleido užsienyje – įgijo išsilavinimą Indijoje ir Anglijoje. 1988 metais, kai Mianmare vyko sukilimas už demokratiją, Aung San Suu Kyi grįžo į tėvynę pasirūpinti sergančia motina ir pati tapo politike – įkūrė Nacionalinę demokratijos lygą (NDL).
Netrukus Aung San Suu Kyi buvo skirtas namų areštas, kuriame ji iš viso praleido 15 metų. Vis dėlto 1990 metais NDL laimėjo rinkimus, tiesa, chunta taip ir nesutiko perduoti valdžios, rašo „The Washington Post“.
Pamažu Aung San Suu Kyi iš nacionalinio lygmens veikėjos pavirto globalia demokratijos ikona. 1991 metais jai buvo skirta Nobelio taikos premija už kovą prieš karinę chuntą. Tuomet Norvegijos Nobelio komitetas pavadino ją „vienu labiausiai išskirtinių pilietinės drąsos Azijoje pastaraisiais dešimtmečiais pavyzdžiu“.
2010 metais Mianmarui pradėjus krypti demokratijos link, Aung San Suu Kyi buvo paleista iš namų arešto.
2012 metais ji buvo išrinkta į parlamentą, 2015 metais jos partija laimėjo daugumą. Remiantis chuntos 2008 metais parengta konstitucija, ji negalėjo atsidurti prezidento poste, tačiau jai buvo suteiktas valstybės patarėjos statusas.
Kai tais metais Aung San Suu Kyi tarptautinė šlovė dar nebuvo išblėsusi, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama lankėsi Mianmare ir tvirtino, kad politikė buvo „demokratijos ikona, įkvėpusi tiek daug žmonių, ne tik šioje šalyje, bet ir visame pasaulyje“.
Pasmerkimas dėl rohinjų genocido
Konstitucija, panaikinusi chuntos valdymą, vis tiek išsaugojo generolų galią ir įtaką. Taip Aung San Suu Kyi ir NLD atsidūrė sudėtingoje pozicijoje – bandė išsaugoti demokratines teises ir neleisti Mianmarui sugrįžti į karinį valdymą.
Įtampa tapo itin akivaizdi 2016-ųjų spalį ir 2017-ųjų rugpjūtį, kai Mianmaro Rachinų valstijoje islamistų grupuotė „Arakano rohinjų išvadavimo armija“ (ARSA) puldinėjo kariuomenę.
Kariuomenės atsakas musulmonų rohinjų mažumai buvo neproporcingas: daugiau nei 700 tūkst. rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą.
Kariuomenė kaltinama kaimų padeginėjimu, masinėmis žudynėmis, grupiniais prievartavimais ir kankinimais. Jungtinės Tautos (JT) susidorojimą pavadino „vadovėliniu etninio valymo pavyzdžiu“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Antropologas apie rohinjų krizę: „Tai, ką daro Mianmaras, palies visą pasaulį“
Organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) skaičiavimais, buvo nužudyta mažiausiai 6,7 tūkst. rohinjų, įskaitant bent 730 vaikų, jaunesnių nei 5 metai.
Aung San Suu Kyi neturėjo galios kontroliuoti saugumo aparato veiksmų ir pasirinko viešai palaikyti kariuomenę, rašo CNN. Ji vadino ataskaitas apie genocidą „dezinfomacija“ ir vertė problemas „teroristams“ Rachinų valstijoje. Netrukus ji buvo pasmerkta užsienyje, iš jos atimti titulai, įteikti kaip kovotojai už demokratiją.
Aung San Suu Kyi reputacija dar labiau nukentėjo 2019 metais, kai ji nusprendė pati asmeniškai atstovauti Mianmarą Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT), kur ji bandė paneigti kaltinimus genocidu. Šalies lyderė tuomet tvirtino, kad kariuomenė neturėjo jokių ketinimų išnaikinti rohinjų.
Vis dėlto Aung San Suu Kyi Mianmare išliko populiari. Pasak kai kurių stebėtojų, atsisakymas kritikuoti kariuomenę buvo itin svarbus norint išlaikyti civilinę valdžią.
Sulaikyta per perversmą
Lapkritį rinkimuose Nacionalinė demokratijos lyga iškovojo 396 parlamento vietas iš 476. Tačiau kariuomenė tikina nustačiusi daugiau nei 10 mln. sukčiavimo atvejų ir reikalauja, kad vyriausybei pavaldi rinkimų komisija paskelbtų rinkėjų sąrašus, jog būtų galima kryžmiškai juos patikrinti.
Kariuomenė paskelbė nepaprastąją padėtį ir pareiškė perimanti valdžią artimiausiems 12 mėnesių, o Aung San Suu Kyi ir partijos lyderiai buvo sulaikyti.
Kariuomenė įsipareigojo po vienerių metų surengti naujus rinkimus ir „vykdyti tikrąją daugiapartinę demokratiją“.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė perversmą. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis paragino kariuomenę paleisti sulaikytuosius ir gerbti rinkimų rezultatus, tačiau konkrečiai Aung San Suu Kyi nepaminėjo.
Joe Bidenas pirmadienį paragino perversmą įvykdžiusius Mianmaro kariškius nedelsiant perduoti valdžią civiliams ir liepė savo administracijai apsvarstyti galimybę grąžinti sankcijas šiai šaliai, atšauktas jai pradėjus perėjimą prie demokratijos.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba antradienį surengs nepaprastąjį pasitarimą dėl padėties Mianmare, kur kariškiai įvykdė perversmą.
