Milijonai rinkėjų po kelias valandas laukdavo eilėse, kad galėtų atiduoti savo balsą vos antruose nacionaliniuose rinkimuose nuo 2011 metų, kai šalyje buvo užbaigtas visiškas karinis valdymas.
Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi išlieka didvyrė daugeliui šalies gyventojų daugumą sudarančių bamarų, nors jos tarptautinė reputacija žlugo dėl jos reakcijos į rohinjų krizę. Daugelis etninių mažumų ja taip pat yra nusivylusios.
NDL šalininkai sekmadienį šventė iki vėlumos, o pirmadienį šimtai jų, apsirengę raudonai, su partijos vėliavomis važiavo į šiaurę nuo Jangono.
NDL atstovas Myo Nyuntas naujienų agentūrai AFP sakė, jog partijos agentų visoje šalyje informacija rodo NDL „pasiekus triuškinamą pergalę“.
„Mes laimėsime ne tik 322 vietas, kurių reikia vyriausybei suformuoti, bet ir tikimės pranokti savo 2015 metų 390 vietų rekordą“, – sakė atstovas.
2015-aisiais NDL laimėjo didžiule persvara, bet pagal konstituciją buvo priversta sudaryti nepatogų valdžios pasidalijimo susitarimą su kariškiais, kontroliuojančiais tris svarbias ministerijas ir ketvirtadalį vietų parlamente.
Su kariškiais susijusi opozicinė Sąjungos solidarumo ir plėtros partija, antra pagal dydį Mianmare, paskelbė dar renkanti informaciją ir kol kas nekomentuosianti.
Oficialaus bendrų rezultatų patvirtinimo tikriausiai nebus dar kelias dienas.
Sparčiai augantis COVID-19 atvejų skaičius ir didelėse šalies dalyse įvestas karantinas sekmadienį neatbaidė milijonų rinkėjų.
Kaukės buvo privalomos, bet prie daugelio rinkimų apylinkių minios ignoravo griežtas fizinio atstumo priemones.
Aung San Suu Kyi atsisakė atidėti balsavimą ir daugelis stebėtojų baiminasi, kad rinkimų diena galėjo sudaryti sąlygas virusui išplisti labai plačiai.
Tačiau 65 metų rinkėjas Kyawas Minas Hanas AFP sakė, kad jam „didžiulį įspūdį“ padarė vyriausybės organizacinis darbas, rinkimų apylinkės darbuotojai ir savanoriai.
Teisių gynimo grupės smerkė rinkimus, per kuriuos beveik 2 mln. iš 37 mln. rinkėjų neturėjo teisės balsuoti.
Rinkimai „dėl saugumo priežasčių“ buvo atšaukti daugelyje etninių mažumų rajonų, o beveik visi iš šalyje likusių 600 tūkst. musulmonų rohinjų jau seniai neturi pilietybės ir teisių.
„Pagal tarptautinę teisę pagrindinis rinkimų principas yra visuotinės ir vienodos balsavimo teisės, o to nebuvo“, – sakė Ismailas Wolffas iš nevyriausybinės organizacijos „Fortify Rights“.
