Mianmare yra maždaug 37 mln. registruotų rinkėjų, tačiau prognozuojama, kad aktyvumą smarkiai paveiks pastaruoju metu šalyje išaugęs sergamumas koronaviruso infekcija.
2015-aisiais šalyje tvyrojo euforija dėl galimybės pagaliau nutraukti daugiau nei penkis dešimtmečius trukusį kariškių valdymą. Aung San Suu Kyi partija tuomet iškovojo triuškinamą pergalę rinkimuose, o ji pati tapo šalies lydere po daugelio sunkių metų, kai buvo nesmurtinės kovos su karine diktatūra vėliavnešė.
Šiemet dėl koronaviruso rinkėjams privalu dėvėti kaukes. Daugelis rinkėjų taip pat atėjo veidą dengdami plastikiniais skydais ir mūvėdami pirštines. Be to, matuojama rinkėjų temperatūra, pareigūnai nemokamai dalina rankų dezinfekcijos priemones. Tačiau atstumo laikomasi prastai.
Tradicinę rinkimų kampaniją šiemet itin ribojo socialinio atstumo taisyklės ir kai kuriuose rajonuose įvestas karantinas.
„Rinkėjų aktyvumas čia yra didesnis, nei mes tikėjomės, – sakė vienos iš Jangono rinkimų apylinkių pareigūnas. – Manau, kad žmonės noriai balsuoja, nes nori išsikapstyti iš politinių kovų. Jie nori realios demokratijos.“
Detaliau pareigūnas nekalbėjo, tačiau veikiausiai turėjo omeny Aung San Suu Kyi civilinės vyriausybės kovą dėl valdžios su kariuomene.
Šįmet Aung San Suu Kyi partijai vėl prognozuojama pergalė rinkimuose, tačiau kai kurie kritikai reiškia nusivylimą ir kaltina jos administraciją išsižadėjus demokratijos principų.
Galimybės įgyvendinti realias reformas visada buvo ribotos, turint omenyje, jog 2008 metais kariškių parengta konstitucija garantuoja jiems pakankamai vietų, kad jie galėtų blokuoti bet kokias pagrindinio įstatymo pataisas. Svarbiausios ministerijos taip pat yra kontroliuojamos kariuomenės.
Kritikai kaltina 75 metų Aung San Suu Kyi ir jos partiečius, kad jiems labiau rūpi valdžia, o ne demokratijos puoselėjimas.
„Šįkart nei Aung San Suu Kyi, nei jos partija neneša Mianmarui demokratijos. Užuot tai darę, jie bando įtvirtinti vienpartinę demokratinę sistemą“, – sakė Jangono idėjų kalvės „The Tampadipa Institute“ direktorius Khinas Zaw Winas.
Kitoms partijoms neturint beveik jokios įtakos, rinkimų kampanijos metu praktiškai nevyko rimtų diskusijų apie politiką.
Mianmarui reikia didesnės politinės įvairovės, sakė Khinas Zaw Winas.
Dėl vietų žemuosiuose ir aukštuosiuose parlamento rūmuose kovoja daugiau nei 90 partijų. Taip pat vyksta rinkimai valstijų lygmeniu. Rinkimo teisę turi daugiau nei 37 mln. žmonių, įskaitant 5 mln. balsuosiančių pirmą kartą.
Mianmare, kurio dauguma gyventojų yra budistai, musulmonų rohinjų mažuma jau daugelį metų yra diskriminuojama. Vietos valdžia linkusi juos vadinti nelegaliais imigrantais „bengalais“ ir nenori suteikti jiems pilietybės, nors Mianmare dešimtmečius gyveno ištisos šių žmonių kartos.
Mianmaro rėmėjus Vakaruose sukrėtė 2017 metais kariuomenės surengta brutali kampanija prieš šią musulmonų mažumą, per kurią maždaug 740 tūkst. rohinjų pabėgo į kaimyninį Bangladešą.
Mianmaras dėl šios kampanijos sulaukė kaltinimų genocidu, o Aung San Suu Kyi tyla dėl musulmonų rohinjų persekiojimo sugadino jos reputaciją Vakaruose. Visgi daugumai Mianmaro gyventojų rohinjų klausimas nėra svarbi rinkimų tema.
Kovai su koronavirusu taikomos priemonės smarkiai apribojo paprastai itin aktyviai vykdomą rinkimų agitaciją. Tačiau Aung San Suu Ky partijai naudingas nuolatinis jos lyderės figūravimas valstybinėje žiniasklaidoje, nušviečiančioje jos, kaip šalies vadovės, veiklą. Be to, jos oficialioje „Facebook“ paskyroje pateikiama visa naujausia informacija apie kovą su koronavirusu.
Aung San Suu Kyi administracija jau anksčiau sulaukė žodžio laisvės gynėjų kritikos. Ji sumažino cenzūrą ir panaikino kai kuriuos licencijavimo įstatymus, tačiau uoliai naudoja įstatymus dėl šmeižto ir telekomunikacijų prieš žurnalistus ir aktyvistus, kritikuojančius vyriausybę bei kariuomenę.
Nesugebėjimas įgyvendinti plačiai išreklamuotų planų sutaikyti šalies suskaldytas etnines mažumas sudavė dar vieną smūgį Aung San Suu Kyi reputacijai. Etninių mažumų grupės, daugiausia gyvenančios pasienio rajonuose, jau daugelį metų rengia ginkluotus sukilimus, siekdamos įgyti autonomiją.
Etninės politinės partijos 2015 metais sudarė taktinius susitarimus su NLD, kad pasiektų bendrą pergalę prieš kariuomenės remiamą Sąjungos solidarumo ir plėtros partiją, pagrindinę Aung San Suu Kyi partijos varžovę.
Šiemet etninės politinės jėgos, nusivylusios Aung San Suu Kyi nesugebėjimu sudaryti susitarimo, kuris išplėstų jų politines teises, iškėlė savo pačių kandidatus.
Nepaisant to, Aung San Suu Kyi lieka populiariausia šalies politinė veikėja.
„Manau, kad tai iš tikrųjų yra asmeninė parama, net meilė, kurią daugelis žmonių jaučia pačiai Aung San Suu Kyi, nepriklausomai nuo to, kaip veikia vyriausybės administracija, kaip veikia ekonomika ir taip toliau“, – sakė Jangone dirbantis politikos analitikas Richardas Horsey.
