Referendumas vyko po skaldančios ir rasinį atspalvį turėjusios kampanijos.
88 proc. rinkimų apylinkių pateikus savo duomenis paaiškėjo, kad maždaug 59 proc. žmonių balsavo prieš pasiūlymą pirmą kartą konstituciškai pripažinti aborigenus ir Toreso sąsiaurio saliečius.
„Australai nebalsavo už konstitucijos pakeitimą“, – sakė vicepremjeras Richardas Marlesas (Ričardas Marlzas).
Ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis), skatinęs balsuoti „Taip“, po referendumo paragino susiskaldžiusią šalį susivienyti.
Pasak jo, pralaimėjimas bus labai sunkus didžiajai aborigenų daugumai.
„Nuo rytojaus toliau rašysime kitą didžios Australijos istorijos skyrių. Ir mes rašysime jį drauge. Susitaikymas privalo būti to skyriaus dalis“, – pabrėžė A. Albanese'is.
Praėjus daugiau kaip 230 metų nuo tų laikų, kai pirmieji britų laivai su katorgininkais išmetė inkarą Sidnėjuje, šiuo referendumu turėjo būti žengtas žingsnis susitaikymo link, bet iš tiesų jis parodė prarają tarp Pirmųjų tautų žmonių ir baltųjų daugumos.
Pagal siūlytus pakeitimus taip pat būtų buvusi sukurta patariamoji institucija – vadinamasis Balsas – šias bendruomenes veikiantiems įstatymams vertinti.
Australijos Pirmųjų tautų žmonės žemyne gyvena jau daugiau kaip 60 tūkst. metų.
Autochtonams britų kolonistų atvykimas reiškė smurtinio pavergimo, prievartinės asimiliacijos ir nuolatinio nepritekliaus laikotarpio pradžią.
Šiandien aborigenai ir Toreso sąsiaurio saliečiai sudaro mažiau nei 4 proc. Australijos gyventojų. Šių bendruomenių atstovams, palyginti su turtingesniais baltaisiais australais, tikimybė sirgti, patekti į kalėjimą ar mirti būnant jauno amžiaus yra didesnė.
Referendumo „Taip“ šalininkai teigė, kad reformos padėtų išspręsti nelygybę įtraukiant autochtonus į jų bendruomenes veikiančios politikos formavimą.
