Ketvirtadienį pateiktame pareiškime Australija pažymėjo, kad Kinija neturi „jokio teisinio pagrindo“ savo argumentams pagrįsti, įskaitant susijusias su ginčais dėl jos statomų dirbtinių salų virtinėje seklumų ir rifų.
„Australija atmeta Kinijos pareiškimus apie „istorines teises“ arba „jūrines teises ir interesus“ kaip nusistovėjusias „per ilgą istorinę praktiką“ Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma deklaracijoje.
„Kinija neturi jokio teisinio pagrindo braižyti tiesias bazines linijas, jungiančias jūrinių darinių išorinius taškus arba „salų grupes“ Pietų Kinijos jūroje, taip pat aplink „keturias Ša“ arba „kontinentinius“ ar „tolimus“ salynus“, – pridūrė Kanbera.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo anksčiau šį mėnesį irgi pareiškė, kad Pekino pastangos užvaldyti teritorijas ir išteklius Pietų Kinijos jūroje yra neteisėtos. Jis aiškiai palaikė kitų Pietryčių Azijos šalių teritorines pretenzijas tame regione.
Pekinas reiškia teises į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, remdamasis vadinamąja „devynių brūkšnių linija“ – miglotu apibrėžimu žemėlapiuose, sudarytuose 5-ajame dešimtmetyje.
Vėliausias šio ginčo paaštrėjimas stebimas artėjant kasmetinėms Australijos ir JAV deryboms. Australijos ministrai planuoja nuvykti į Vašingtoną pirmąkart nuo šalies sienų uždarymo dėl koronaviruso pandemijos.
Šis susitikimas vyks „kritiniu laiku“, todėl labai svarbu, kad derybos vyktų tiesiogiai, sakoma šeštadienį paskelbtame užsienio reikalų ministrės Marise Payne ir gynybos ministrės Lindos Reynolds pranešime.
JAV santykiai su Kinija pastaraisiais mėnesiais smarkiai pašlijo, tęsiantis abiejų šalių ginčams dėl prekybos, taip pat dėl Pekino atsako į koronaviruso pandemiją ir politikos Honkongo atžvilgiu.
Penktadienį Pekinas nurodė užsidaryti JAV konsulatui Čengdu mieste. Šis sprendimas buvo atsakas į Vašingtono nurodymą uždaryti Kinijos konsulatą Hjustone, kuris esą buvo naudojamas kaip intelektinės nuosavybės vagysčių ir verslo šnipinėjimo bazė.
M.Payne ir L.Reynolds taip pat parašė straipsnį, šeštadienį paskelbtą laikraščio „The Australian“, kuriame Pekino primestas Honkongo saugumo įstatymas yra įvardijamas kaip „didžiulio masto ir neaiškus“.
„Susiduriame su visuomenės sveikatos krize, ekonomikos sukrėtimu ir stiprėjančiais autoritariniais režimais, naudojančiais prievartą, kad įgytų galios ir įtakos mūsų laisvių ir suvereniteto sąskaita“, – rašė ministrės.
