Simbolinis šviesos išjungimas vienai valandai, kuris pirmąkart buvo organizuotas Sidnėjuje 2007 metais, ilgainiui tapo kasmetiniu renginiu. Šiai akcijai vadovaujantis Pasaulinis gamtos fondas (WWF) išreiškė viltį, jog šių metų „Žemės valandos“ mastas bus iki šiol visų didžiausias.
Atokios Čatamo salos buvo pirmosios iš daugiau nei 100 kitų šalių ir teritorijų, kurios laikinai išjungs elektrą 20 val. 30 min. vietos laikus. Šios akcijos banga nusiris aplink Žemę ir po 24 valandų pasibaigs Samoa salose, kitapus Tarptautinės datos keitimosi linijos.
Vienas iš šios akcijos iniciatorių Andy Ridley sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad šiemet „Žemės valandą“ iki šiol pasižadėjo 126 šalys ir teritorijos. Šia proga įvyks tūkstančiai specialių renginių, tokių kaip šviesų užgesinimas dalyje Sidnėjaus šiaurinių paplūdimių arba „Žemės valandos“ greitųjų pasimatymų konkursas.
Vienas liudininkas iš laivo Sidnėjaus uoste pranešė, kad miesto šviesos užgeso likus kelioms valandoms iki oficialios akcijos pradžios. Šį neįprastą vaizdą dar labiau sustiprino žemai slenkantys debesys ir beveik pilnas mėnulis.
Čatamo salose buvo išjungti dyzeliniai generatoriai, aprūpinantys elektra vietos gyvenvietes. Tarp ankstyvųjų šios akcijos dalyvių taip pat buvo Naujoji Zelandija, Fidžis ir Tuvalu, kurioje laikinai buvo sustabdytas automobilių eismas.
„Žemės valandos“ dalyvių smarkiai pagausėjo pernai, kai šioje akcijoje dalyvavo 88 šalys ir teritorijos bei daugiau nei 4 000 miestų ir gyvenviečių. Pasak organizatorių, praeitais metais „Žemės valandą“ minėjo 500–700 mln. žmonių.
