Ko per metus išmoko australai?
Saugotis viruso perdavimo oru
Karantinavimo viešbučiuose programos tyrėjai nustatė, kad 90 proc. protūkio Viktorijoje atvejų buvo genomiškai susiję su šeima, kuri sugrįžusi į Australiją karantinavosi viešbutyje.
Programa buvo paremta draudimu sportuoti lauke, leidimu judėti tik viešbučių kambariuose, privalomomis apsaugos priemonėmis darbuotojams. Taip buvo siekiama neleisti perduoti viruso oro lašeliniu būdu ir per paviršius.
Tačiau nauji atvejai, kai susirgo viešbučių darbuotojai, įskaitant valytojus ir apsauginius, parodė, kad išlieka rizika užsikrėsti per orą. Ypač tuomet, kai keliautojai į Australiją atvyksta iš šalių, kuriose paplitusi labiau užkrečiama koronaviruso atmaina.
Viktorijos valdžia aplink kambarius viešbučiuose įrengė buferines zonas. Tai įvyko po to, kai vienas atvykėlis greičiausiai užsikrėtė dėl didelės viruso koncentracijos ore, susidariusios nuo kitame koridoriaus gale gyvenančios šeimos.
Pagerinti ventialicijos sistemą
Ligų kontrolės ekspertai Australijoje nerimauja dėl viruso, užsiliekančio nejudančio oro koridoriuose.
Po to, kai Adelaidėje viešbučio darbuotojas užsikrėtė koronavirusu, nors, kaip rodo kameros, jis nepažeidė saugumo protokolo, raginama riboti laiką, leidžiamą koridoriuose.
Vis dėlto, kai kurie ekspertai mano, kad dėl ventiliacijos tarp kambarių trūkumo viešbučiai nėra tinkami karantinui, rašo „The Guardian“.
Pasirinkti tinkamą vietą
Australijoje atvykėliai karantinuojami ir nebenaudojamoje kalnakasių stovykloje – žmonės apgyvendinami nedideliuose nameliuose.
Kai kur kaitaliojamas ir maisto tiekimo laikas. Valgis svečiams paliekamas prie kambario durų, kurias galima atidaryti tik darbuotojams nuėjus. Kai kur siekiama išvengti, kad kambarių durys būtų atidaromos skirtingu metu.
Karantino ilgis ir testavimas
Nuo pat programos pradžios Australija atvykėliams taikė 14 dienų karantiną. Tokią izoliacijos trukmę rekomenduoja sveikatos apsaugos ekspertai, manantys, kad ji apima du viruso inkubacijos ciklus.
Viešbučių svečiai testuojami 2 ir 12 karantino dienas. Programos pradžioje daug kur pradėta taikyti sistema, kai teigiamo testo sulaukę asmenys perkeliami į viešbučius, kuriuose gyvena tik COVID-19 sergantys svečiai.
Tačiau dėl labiau užkrečiamų koronaviruso atmainų teko sugriežtinti kai kuriuos reikalavimus.
Kai iš Naujosios Zelandijos atvykusi moteris gavo teigiamą testo atsakymą nuo jos karantinavimosi pabaigos praėjus dviem dienoms, Naujajame Pietų Velse buvo įvestas 16-os dienos testavimas.
Tai reiškia, kad sveikatos apsaugos pareigūnai skambina visiems, paliekantiems viešbučius, ir klausia, ar jiems nepasireiškia simptomai, ragina atlikti testus.
Transportas – infekcijos šaltinis
Viktorijos valstijos karantinavimo viešbučiuose programos tyrimas rodo, kad viruso prevencija turi būti taikoma ir transportuojant asmenis iš oro uostų į viešbučius.
Vairuotojai turi dėvėti apsaugines priemones, jie vis dažniau testuojami, autobusai, vežantys į karantino viešbučius, nenaudojami vežioti kitų keleivių, rašo „The Guardian“.
Atvykėlių skaičiaus ribojimo kaina
Turbūt kontroversiškiausias Australijos karantinavimo viešbučiuose aspektas – sprendimas riboti į šalį atvykti galinčių asmenų skaičių iki 4–6,5 tūkst. per savaitę.
Limitai suteikiami oro linijoms – ribojamas kiekvieno skrydžio keleivių skaičius. Kai kurios oro linijos pripažino prioritetą teikiančios brangesniems bilietams: siekia išlikti komerciškai sėkmingos, kai į vieną skrydį įleidžiami vos 25 asmenys.
Dėl šios priežasties dalis australų, t. y. apie 40 tūkst., negali grįžti namo. Jie užsiregistravo kaip įstrigę užsienyje. Taip pat sparčiai auga prieinamų lėktuvų bilietų kainos.
