Apie tai paskelbta pirmadienį San Diege, Kalifornijoje, karinių jūrų pajėgų bazėje įvykusiame renginyje, kur prezidentas Joe Bidenas priėmė Australijos ministrą pirmininką Anthony Albanese'į ir Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Rishi Sunaką.
Už trijulės tribūnų prisišvartavus JAV „Virginia“ klasės atominiam povandeniniam laivui, J.Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos „dešimtmečius saugojo stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“ ir kad povandeninių laivų aljansas sustiprins „taikos perspektyvą ateinantiems dešimtmečiams“.
J.Bidenas pabrėžė, kad Australija, kuri prieš pusantrų metų kartu su Vašingtonu ir Londonu suformavo aljansą AUKUS, branduolinių ginklų negaus.
Tačiau įsigijusi sunkiai pastebimų povandeninių laivų, varomų branduoliniais reaktoriais, Australija patenka į elitinį klubą ir atsiduria JAV vadovaujamų pastangų priešintis Kinijos karinei ekspansijai priešakinėse gretose.
A.Albanese'is sakė, kad šis sandoris yra didžiausia investicija į Australijos gynybos pajėgumus „per visą mūsų istoriją“. Tikimasi, kad povandeniniai laivai bus apginkluoti sparnuotosiomis raketomis, galinčiomis smogti toli esantiems priešo taikiniams, ir tai bus stipri atgrasymo priemonė.
A.Albanese'is prognozavo, kad platesnis ekonominis poveikis šalyje bus panašus į automobilių pramonės atsiradimą šalyje po Antrojo pasaulinio karo.
Australijos vyriausybės apskaičiavimu, per pirmuosius 10 metų šis daug dešimtmečių truksiantis projektas kainuos beveik 40 mlrd. JAV dolerių (apie 37 mlrd. eurų), bus sukurta apie 20 000 darbo vietų.
A.Albanese'is pabrėžė, kad Australija dabar yra tik antroji šalis po Didžiosios Britanijos, kuriai suteikta galimybė susipažinti su JAV karinio jūrų laivyno branduolinėmis paslaptimis. „Pirmiausia mus sieja pasaulis, kuriame taika, stabilumas ir saugumas užtikrina didesnę gerovę“, – sakė jis.
Trys įprastiniais ginklais apginkluoti atominiai „Virginia“ klasės laivai bus parduoti „per 2030-uosius metus“, o „jei prireiks, bus galima įsigyti iki penkių“ tokių laivų, sakė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
Tuomet Didžioji Britanija ir Australija pradės kurti naują modelį SSN-AUKUS, taip pat varomą branduoliniu reaktoriumi ir galintį nešti įprastinę ginkluotę. Tai bus britų projektas, kuriam bus panaudotos JAV technologijos ir „reikšmingos investicijos visose trijose pramonės bazėse“, sakė J. Sullivanas.
Didėja išlaidos gynybai
Nors Australija atmetė galimybę dislokuoti branduolinius ginklus, jos povandeninių laivų planas žymi naują svarbų konfrontacijos su Kinija, kuri sukūrė stiprų karinį laivyną ir jūrų bazėmis pavertė dirbtines salas Ramiajame vandenyne, etapą.
Atsižvelgdama į Kinijos iššūkį ir Rusijos invaziją provakarietiškoje Ukrainoje, Didžioji Britanija taip pat stiprina savo karinius pajėgumus, pirmadienį pranešė R. Sunako biuras.
Per ateinančius dvejus metus daugiau nei 6 mlrd. dolerių (apie 5,6 mlrd. eurų) papildomo finansavimo bus skirta „gyvybiškai svarbioms amunicijos atsargoms papildyti ir sustiprinti, Jungtinės Karalystės branduolinei ginkluotei modernizuoti ir kitam povandeninių laivų AUKUS programos etapui finansuoti“, teigė Dauningo gatvė.
Anksčiau Australija ketino savo senstantį dabartinį dyzelinių povandeninių laivų laivyną pakeisti 66 mlrd. dolerių (61,62 mlrd. eurų) vertės prancūziškais laivais, taip pat varomais tradiciniais varikliais.
Staigus Kanberos pareiškimas, kad ji atsisako šio susitarimo ir dalyvauja AUKUS projekte, sukėlė trumpą, bet neįprastai įnirtingą ginčą tarp šių trijų šalių ir jų artimos sąjungininkės Prancūzijos.
Palyginti su „Collins“ klasės povandeniniais laivais, kuriuos Australija turi baigti eksploatuoti, „Virginia“ klasės laivai yra beveik dvigubai ilgesni, jų įgulą sudaro ne 48, o 132 nariai.
Tačiau ilgesnės trukmės atnaujinimo reikės palaukti.
Aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Didžiosios Britanijos karinis jūrų laivynas savo moderniausius laivus SSN-AUKUS turėtų gauti šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje, o Australija – tik 5-ojo dešimtmečio pradžioje.
Tuo tarpu australų jūreiviai, inžinieriai ir kiti darbuotojai mokysis kartu su JAV ir Didžiosios Britanijos partneriais, kad įgytų patirties, o Didžiosios Britanijos ir JAV povandeniniai laivai reguliariai lankysis Australijos uostuose.
Kinija įspėjo, kad AUKUS gali sukelti ginklavimosi varžybas, ir apkaltino šias tris šalis, kad jos stabdo branduolinių ginklų neplatinimo pastangas.
„Raginame JAV, JK ir Australiją atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto ir žaidimų „kiek vienas laimi, kitas pralaimi“, sąžiningai laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir daryti daugiau taikai bei stabilumui regione palankių dalykų“, – žurnalistams Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Praėjusią savaitę šios komunistinės šalies lyderis Xi Jinpingas padarė ugningą pareiškimą ir jame apkaltino JAV vadovaujant Vakarų pastangoms „visokeriopai sulaikyti, apsupti ir slopinti Kiniją“.
Tačiau Vašingtonas teigia, kad Pekinas kelia nerimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalims savo grasinimais įsiveržti į savarankišką demokratinį Taivaną, taip pat pabrėžia branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę.
„Mes matėme virtinę provokacinių žingsnių, kurių Kinija ėmėsi vadovaujant Xi Jinpingui per pastaruosius 5–10 metų, – sakė minėtas JAV aukšto rango pareigūnas. –Tai yra bandymas apginti ir apsaugoti Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono veikimo sistemą“.
Sprendimas, vedantis „klaidos ir pavojaus keliu“
Kinija antradienį įspėjo, kad Australija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, pristačiusios susitarimą dėl atominių povandeninių laivų, žengia „klaidos ir pavojaus keliu“.
„Naujausias JAV, JK ir Australijos bendras pareiškimas parodo, kad šios trys šalys dėl savo pačių geopolitinių interesų visiškai nepaiso tarptautinių bendrijų susirūpinimo ir vis toliau žengia klaidos ir pavojaus keliu“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
