Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is nustatė tikslą, kad šalis iki 2030 metų taršą sumažintų 43 proc., nors anksčiau buvo siekiama taršą sumažinti 26–28 procentais.
Naujasis tikslas „suteiks Australijai klestinčią ateitį... varomą švaresnės, pigesnės energijos“, – sakė A.Albanese'is.
Nors kenčia potvynius, gamtinius gaisrus ir sausras, Australija ilgai buvo laikoma atsiliekančia šalimi kovos su klimato kaita srityje.
Didžiulėje valstybėje yra daug iškastinio kuro telkinių, ji yra tarp didžiausių anglių ir dujų eksportuotojų pasaulyje.
Anglys vis dar labai svarbios elektrai Australijoje gaminti.
2022 metais Masačusetso technikos institutas (MIT) Australijai skyrė 52-ą iš 76 vietų „Žaliosios ateities indekse“, parodančiame, kaip šalys juda tvarios ekonomikos link.
A.Albanese'is taršos mažinimą iškėlė kaip vieną svarbiausių neseniai įvykusių rinkimų klausimų ir pažadėjo „užbaigti klimato karus“, nulėmusius politinio sąstingio dešimtmečius.
Praėjusį mėnesį valdžią perėmęs A.Albanese'is ketvirtadienį sakė, kad pasaulio lyderiai per pokalbius su juo „sveikino keičiamą Australijos poziciją“ dėl kovos su klimato kaita.
Taršos mažinimo ir iškastinio kuro eksporto klausimai kėlė nemažą įtampą tarp Australijos ankstesnės vyriausybės ir Ramiojo vandenyno regiono šalių lyderių. Regiono salų valstybės klimato kaitą vadina didžiausia grėsme.
