80 puslapių dokumente pateikiamas niūrus Ramiojo vandenyno regiono saugumo vertinimas ir numatoma gerokai padidinti gynybos išlaidas, kad Australijos kariuomenė galėtų su tuo susidoroti.
„Optimistinės prielaidos, kuriomis buvo vadovaujamasi planuojant gynybą pasibaigus Šaltajam karui, jau seniai baigėsi“, – sakė gynybos ministras Richardas Marlesas (Ričardas Marlzas), pristatydamas naująją strategiją.
Įspėdamas, kad „Kinija, siekdama savo strateginių tikslų, taiko prievartos taktiką“, tekstas apibūdina Australiją kaip pažeidžiamą, jei priešai užgniaužtų prekybą arba užkirstų kelią patekti į gyvybiškai svarbius oro ir jūrų kelius.
„Esame jūrų prekybos salų valstybė, – teigė R. Marlesas.
„Įsiveržimas į Australiją yra mažai tikėtinas bet kokiu scenarijumi būtent todėl, kad priešininkas gali padaryti tiek daug žalos mūsų šaliai, net nekeldamas kojos į Australijos žemę“, – sakė jis.
Taigi užuot sutelkus dėmesį į kariuomenės, galinčios atlikti įvairias užduotis beveik visame pasaulyje, išlaikymą, R. Marlesas teigė, kad daugiausia dėmesio bus skiriama atgrasymo pajėgoms, galinčioms apsaugoti Australijos interesus artimiausiame regione, kurti.
Trečiadienį Kinija primygtinai tvirtino, kad nekelia grėsmės jokiai šaliai, po to, kai pirmojoje Australijos nacionalinėje gynybos strategijoje prabilta apie Pekino „prievartos taktikos“ atgrasymą.
„Kinija nekelia grėsmės jokiai šaliai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas) ir paragino Kanberą „susilaikyti nuo kaltinimų Kinijai kiekviename žingsnyje“.
Australijos strategijos centre – planai sukurti slaptų branduolinių povandeninių laivų flotilę, patrigubinti pagrindinius raketų pajėgumus ir sukurti didelę karinių laivų flotilę.
Strategijos esmė – bet kokį išpuolį prieš Australijos interesus paversti pernelyg brangiu ir rizikingu.
Planuojama, kad per dešimtmetį išlaidos gynybai padidės nuo dabartinių maždaug 2 proc. bendrojo vidaus produkto, iki 2,4 proc. BVP.
Kinija, Pietų Korėja ir Japonija irgi skiria vis daugiau lėšų gynybai.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, nuo 2013 metų karinės išlaidos Azijoje ir Okeanijoje padidėjo 45 procentais.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Australija prognozuoja didesnę konfliktų riziką Taivano sąsiauryje, Pietų ir Rytų Kinijos jūrose arba pasienyje su Indija.
R. Marlesas sakė, kad senosios prielaidos, kiek laiko Australija turėtų pasiruošti karui, išnyko.
„Australija nebeturi prabangos turėti 10 metų strateginio įspėjimo apie konfliktą laiko“, – teigė jis, paneigdamas ilgai vyravusį įsitikinimą.
