Australija pasiuntė 2 tūkst. karių, palaikydama 2003 metais surengtą JAV ir Britanijos pajėgų invaziją.
Tuo tarpu trečiadienį buvo paskelbta Britanijos vyriausybinės komisijos parengta ataskaita, kurioje sakoma, kad buvęs ministras pirmininkas Tony Blairas įtraukė savo šalį į nesėkmingą karą, naudodamas klaidingą žvalgybos informaciją, „visiškai neadekvatų“ planavimą ir perdėtą įsitikinimą, kad Jungtinė Karalystė pajėgi daryti įtaką Jungtinėms Valstijoms.
Peteris Leahy, vadovavęs Australijos armijai 2002–2008 metais, sakė, kad išnagrinėjusi tą ataskaitą Australija turėtų iš naujo svarstyti, kokiais atvejais šalis turėtų įsitraukti į karo veiksmus.
„Mums reikėtų saugotis aklai palaikyti savo vyresniuosius strateginius partnerius“, – nacionaliniam transliuotojui „Australian Broadcasting Corp.“ sakė P.Leahy, dabar dirbantis profesoriumi Kanberos universiteto Nacionalinio saugumo institute.
„Kalbant atvirai, kai kurie Jungtinių Valstijų, mūsų vyresniosios partnerės strateginiame aljanse, per pastaruosius 20–30 metų priimti sprendimai buvo šiek tiek negarbingi“, – teigė jis.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministrė Julie Bishop, kuri dirbo premjero Johno Howardo konservatyvioje vyriausybėje, nusprendusioje pasiųsti australų karių į Iraką, sakė televizijai „Seven Network“, kad tas sprendimas buvo „pagrįstas tuo metu mūsų turėta geriausia informacija“.
„Vyriausybė prisiima atsakomybę dėl visų vyriausybės priimamų sprendimų – ir mes prisiimame atsakomybę dėl šio“, – pabrėžė ji.
J.Bishop sakė, kad tas sprendimas buvo „abiejų partijų pozicija tuo klausimu“, nors opozicinė Leiboristų partija nuosekliai prieštaravo dėl Australijos kariuomenės įtraukimo į Irako karą.
Buvęs Australijos žvalgybos pareigūnas Andrew Wilkie, 2003 metais paviešinęs žvalgybos duomenų apie padėtį Irake trūkumus, paragino savo šalį inicijuoti tyrimą, panašų į atliktą Britanijoje, vadovaujamą Johno Chilcoto.
„Tiesa, kad invazija į Iraką ir vėliau vykęs karas, kuriame buvome aktyvūs veikėjai, yra didžiausia užsienio politikos ir saugumo klaida per šios šalies istoriją“, – žurnalistams sakė A.Wilkie, kuris dabar yra nepriklausomas įstatymų leidėjas.
„Dabar tai yra aiškiau negu bet kada, remiantis Chilcoto tyrimo Jungtinėje Karalystėje ataskaita“, – pabrėžė jis.
Australijos vyriausybė turi teisę paskelbti karą neprašydama šalies parlamento leidimo. Kai kurie kritikai argumentuoja, kad tokį sprendimą privalėtų tvirtinti parlamentas.
Buvęs premjeras laikosi savo
Tiesa, buvęs Australijos ministras pirmininkas Johnas Howardas ketvirtadienį gynė savo sprendimą įsitraukti į karą Irake kartu su JAV ir Didžiąja Britanija, sakydamas, kad toks žingsnis buvo pagrįstas tuometėmis realijomis ir kad nebuvo „jokio melo“.
J.Howardas, dirbęs Australijos premjero poste 1996–2007 metais ir laikomas kartu su T.Blairu bei JAV prezidentu George'u W.Bushu uoliausiu Amerikos vadovautos invazijos šalininku, sakė, kad gailisi dėl to konflikto aukų, bet tebelaiko savo sprendimą teisingu.
„Tuo metu tikėjau, kad sprendimas žengti į Iraką buvo pagrįstas, ir aš to neišsižadu, nes maniau, kad sprendimas buvo teisingas“, – buvęs lyderis sakė per spaudos konferenciją Sidnėjuje.
Paklaustas, ar turėtų atsiprašyti kariškių šeimų, J.Howardas atsakė: „Žinoma, apgailestauju dėl žaizdų arba sužalojimų, kuriuos kas nors patyrė.“
„Bet jeigu klausiate, ar atsiprašau dėl sprendimo kurį priėmiau, esminio sprendimo? Ką gi, aš ginu tą sprendimą. Aišku, kad aš jį ginu“, – tęsė jis.
„Aš nuo jo neatsitraukiu. Remdamasis man prieinama informacija, nemanau, kad tai buvo klaidingas sprendimas. Tikrai nemanau“, – pabrėžė J.Howardas.
