Gaisras didžiausioje pasaulyje smėlio saloje, esančioje netoli rytinės Australijos pakrantės, siautėjo daugiau nei šešias savaites ir prarijo didelę dalį unikalių salos miškų.
Prognozuojama, kad regione slenkant karščio bangai temperatūra pirmadienį pasieks 34 laipsnius šilumos – taigi, nerimaujama, kad didesnės kaitros sąlygomis liepsnos dar sparčiau plis.
„Augalija Freizerio saloje yra labai sausa, todėl labai lengvai užsidega“, – naujienų agentūrai AFP sakė incidentų dispečeris Jamesas Haigas.
Šiuo metu sausra kamuoja maždaug du trečdalis Kvynslando valstijos, kur yra Freizerio sala.
Remiantis neseniai paskelbta šalies pagrindinių mokslo ir meteorologijos agentūrų ataskaita, klimato kaita Australijoje sukelia vis smarkesnes sausras, krūmynų gaisrus ir ciklonus, o specialistai perspėja, kad šie reiškiniai tik smarkės, temperatūrai toliau augant.
Pasak J. Haigo, ugniagesių pastangas „labai sudėtingomis oro sąlygomis“ suvaldyti gaisrą Freizerio saloje sunkina ribotas priėjimas prie liepsnų salos atokioje šiaurinėje dalyje.
Kvynslando draustinių ir laukinės gamtos tarnybos duomenimis, liepsnos siaučia dviem frontais ir jau yra išdeginusios 74 tūkst. hektarų plotą, arba 42 proc. salos teritorijos, tačiau ugnis nekelia pavojaus pastatams.
Vis tik pastarosiomis dienomis gaisrui artėjant prie gyvenviečių, valdžia uždraudė naujiems lankytojams keliauti į šią populiarią vietą atostogoms, taip pat apribojo susisiekimą keltais iki atskiro pranešimo.
Pasak J. Haigo, gaisrui gesinti buvo mobilizuota net 10 vandenį pilančių orlaivių, o kai kuriems iš jų buvo pavesta apsaugoti kultūros požiūriu reikšmingus aborigenų objektus.
Lėktuvai vien šeštadienį išpylė apie 250 tūkst. litrų vandens, tačiau J.Haigas pabrėžė, kad šios pastangos „nesustabdys ugnies“, o tik sulėtins degimą.
„Mums labai reikia lietaus, bet, deja, tikriausiai jo nesulauksime dar kurį laiką“, – sakė jis.
Kvynslando priešgaisrinė ir skubios pagalbos tarnyba nuo pirmadienio vakaro savaitei uždraudė naudoti atvirą ugnį paveiktame rajone, ugniagesiams rengiantis ilgesniam nepalankių oro sąlygų laikotarpiui.
Freizerio sala, garsėjanti gausia dingų (vietinių laukinių šunų) populiacija, buvo įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą dėl savo atogrąžų miškų, gėlavandenių ežerų su kopomis ir sudėtingos tebesiformuojančios smėlynų sistemos.
Vietinės bučulų genties kalba sala taip pat vadinama K'gari (rojumi), o įspūdinga jos aplinka kasmet pritraukia šimtus tūkstančių turistų.
J. Haigas sakė, kad ugniagesiai stengėsi suderinti pastangas suvaldyti gaisrą, kaip manoma, kilusį nuo laužo neteisėtoje stovyklavietėje, su būtinybe išvengti dar didesnės žalos aplinkai.
Mažesni krūmynų gaisrai liepsnoja ir kitose Kvinslande vietovėse, ten pakilus temperatūros po savaitgalį užklupusios kaitros bangos. Per ją buvo užfiksuoti kaitros rekordai šalies pietryčiuose, įskaitant Sidnėjų, kur temperatūra dvi dienas laikėsi aukščiau 40 laipsnių.
Pirmadienį Naujojo Pietų Velso valstijoje, kur antradienį prognozuojama nauja karščio banga, degė daugiau nei 50 krūmynų gaisrų.
Australija vis dar atsigauna nuo niokojančių 2019–2020 metų miškų gaisrų, išdeginusių apytiksliai Jungtinės Karalystės dydžio plotą. Per jų siautėjimą 33 žmonės žuvo, o dar dešimtims tūkstančių teko palikti savo namus.
Per klimato kaitos apsunkintą gaisrų sezoną taip pat žuvo ar savo buveines paliko beveik trys milijardai gyvūnų, o Australijos ekonomika neteko maždaug 7 mlrd. JAV dolerių (5,9 mlrd. eurų).
Australija yra viena pagrindinių iškastinio kuro eksportuotojų pasaulyje, o šalies konservatyvi vyriausybė neskuba mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekio, nors neseniai atlikus apklausą paaiškėjo, jog vis daugiau australų nerimauja dėl klimato kaitos.
