Barnaby Joyce'as yra vienas iš septynių politikų, patekusių į į krizės sūkurį dėl anksčiau miglotos konstitucinės normos, draudžiančios dvigubą pilietybę turintiems asmenims dirbti parlamente.
Aukštojo teismo sprendimas reiškia, kad vyriausybė turės rengti papildomus rinkimus Naujojoje Anglijoje Naujojo Pietų Velso valstijoje, kur buvo išrinktas B.Joyce'as. Anksčiau vyriausybė yra išreiškusi įsitikinimą, kad laimėtų šiuos rinkimus.
B.Joyce'as yra į kaimiškąjį elektoratą orientuotos Nacionalinės partijos lyderis. Politikas gimęs Australijoje, bet rugpjūtį sužinojo, kad automatiškai įgijo naujosios Zelandijos pilietybę, nes toje šalyje gimęs jo tėvas.
Tai sužinojęs B.Joyce'as atsisakė Naujosios Zelandijos pilietybės.
Valdančioji liberalų ir Nacionalinės partijos koalicinė vyriausybė vėliau penktadienį turėtų paskelbti apie papildomus rinkimus, kurie galėtų įvykti jau gruodžio 2 dieną, sakė B. Joyce'as.
„Dėkoju teismui už išaiškinimą. Gerbiu teismo verdiktą“, – sakė vicepremjeras žurnalistams Tamverto mieste, priklausančiame jo Naujosios Anglijos rinkimų apygardai.
Politikas pridūrė, jog buvo pasirengęs tokiam teismo sprendimui.
„Neturėjau priežasčių manyti, kad esu dar kokios nors valstybės pilietis. Įvyko tai, kas įvyko“, – sakė jis ir pridūrė: „Dabar neketinu sėdėti ir dėl to savęs gailėtis“.
Iš vadinamojo pilietybės septynetuko tik Nacionalinės partijos senatorius Mattas Canavanas ir nepriklausomas senatorius Nickas Xenophonas Aukštojo teismo buvo pripažinti turintys teisę būti renkamais į šalies parlamentą.
Likę „pilietybės septynetuko“ nariai – keturi senatoriai – buvo pripažinti neturinčiais teisės dirbti parlamente, kaip ir B.Joyce'as.
Norma dėl dvigubos pilietybės į šalies konstituciją buvo įtraukta 1901 metais, siekiant užtikrinti, kad parlamentarai būtų lojalūs tik Australijai.
Tačiau kritikai tvirtina, kad ji yra pasenusi ir neatitinka nūdienos situacijos Australijoje, kur 50 proc. gyventojų yra arba gimę užsienyje, arba yra imigrantų vaikai.