Pirmą kartą Europos Sajungos šalyje įvesta priemonė teisiškai įsigaliojo vasario pradžioje, pirmieji patikrinimai buvo suplanuoti kovo viduryje, o atsisakiusiems skiepytis grėsė iki 3 600 eurų baudos.
Tačiau kovą ši priemonė buvo sustabdyta, nepradėjus planuotų patikrinimų, o vyriausybė pareiškė, kad tokia plataus masto skiepijimo priemonė nebegali būti pateisinama koronaviruso keliamu pavojumi.
Sveikatos apsaugos ministras Johannesas Rauchas per spaudos konferenciją sakė, kad ši priemonė labai suskaldė 9 mln. gyventojų turinčią šalį. Pasak jo, tai, kad skiepijimas buvo privalomas, net atgrasė kai kuriuos žmones nuo skiepų.
„Mandatas nėra ką nors versti vakcinuotis“, – sakė jis.
Omikron atmaina taip pat „pakeitė taisykles“, pridūrė ministras, šios atmainos sukeltai užsikrėtimų bangai dažniausiai pasireiškiant švelnesniais simptomais.
Teisės aktas įpareigojo skiepytis visus asmenis nuo 18 metų, išskyrus nėščias moteris, asmenis, kurie persirgo virusu prieš mažiau nei 180 dienų ir tuos, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
Valdančiosios konservatyvios Liaudies partijos (OeVP) frakcijos parlamente vadovas Augustas Woegingeris toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad artimiausiomis savaitėmis privalomo skiepijimo įstatymas turėtų būti panaikintas.
Nuo tada, kai praėjusiais metais pirmą kartą pradėta kalbėti apie privalomą skiepijimą kaip būdą padidinti Austrijos gyventojų skiepijimo apimtis, privalomo skiepijimo perspektyva paskatino dažnus gatvių protestus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu galiojantį skiepų pasą šalyje turi vos 62 proc. gyventojų – gerokai mažiau nei daugelyje kitų Vakarų Europos šalių.
Austrijoje nuo pandemijos pradžios mirė daugiau nei 18 700 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
