„Esu itin kritiška“, – ministrė Johanna Mikl-Leitner sakė visuomeniniam radijui ORF iš Briuselio prieš dviejų dienų ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus svarstoma pasiūlyta sutartis.
„Man iš tikrųjų įdomu, ar mes save ir savo vertybes vertinama rimtai, ar išmetame jas už borto“, – pridūrė ji.
Ankaros ir Briuselio sutartis, kuri buvo aptarta per pirmadienį vykusį ES viršūnių susitikimą ir turėtų būti priimta kovo 17–18 dienomis, numato, kad Turkija priims visus neteisėtus migrantus, grąžinamus iš Graikijos.
Ankara savo ruožtu reikalauja, kad ES priimtų tokį patį skaičių sirų pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje, kiek jų bus grąžinama iš Graikijos. Tokia schema turėtų atgrasyti migrantus nuo pavojingų kelionių laivais per Viduržemio jūrą.
Be to, Ankara pageidauja milijardų eurų finansinės pagalbos, bevizio režimo savo piliečiams, vykstantiems į Šengeno zoną, taip pat paspartinti Turkijos stojimo į ES procesą, nors kai kam tokie reikalavimai atrodo per dideli.
Taip pat kilo klausimų dėl kai kurių pasiūlyto plano elementų teisėtumo ir suartėjimo su šalimi, kaltinama dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žiniasklaidos laisvės varžymą ir griežtą politiką kurdų mažumos atžvilgiu.
J.Mikl-Leitner pažymėjo, kad likus kelioms dienoms iki pirmadieninio viršūnių susitikimo Turkijos policija surengė reidą dienraščio „Zaman“ redakcijoje, kad būtų įvykdytas teismo nurodymas perimti to leidinio valdymą. Dėl tų veiksmų protestavę demonstrantai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis ir vandens patrankų čiurkšlėmis.
„Manau, kyla klausimų, jeigu Turkija perima vyriausybę kritikuojančio laikraščio valdymą, o po trijų dienų atvyksta čionai (į Briuselį) ir padeda ant stalo pageidavimų sąrašą“, – sakė ministrė.
„Ir tuomet Turkijai atlyginama diskusijomis apie vizų (režimo) liberalizavimo paankstinimą“, – pridūrė J.Mikl-Leitner, sakydama, kad sutartyje su Ankara turėtų būti įtraukta jos „nutraukimo sąlyga“.
