Didžiulė Austrijos-Vengrijos imperija po Pirmojo pasaulinio karo iširo, imperatorius Karolis I 1918 metų lapkričio 11 dieną atsisakė sosto, o kitą dieną Austrija oficialiai pasiskelbė respublika.
Renginyje operos rūmuose dalyvavo politikos, ekonomikos ir kultūros elitas.
Kalbas pasakė Austrijos prezidentas ir Žaliųjų partijos narys Alexanderas Van der Bellenas, centro dešinės kancleris Sebastianas Kurzas ir jo pavaduotojas, kraštutinių dešiniųjų politikas Heinzas-Christianas Strache. Jie ragino siekti demokratinio konsensuso ir pagarbos skirtingoms politinėms nuomonėms.
„Tik liberali demokratija kovoja už bendrus sprendimus, kurie naudingi visiems... Demokratija reiškia civilizuotus debatus ir konfrontaciją“, – sakė 74 metų A.Van der Bellenas.
Po Pirmojo pasaulinio karo ekonomiškai žlugusi ir naujos kolektyvinės tapatybės ieškojusi Austrijos Respublika nuo pat pradžių matė įnirtingus dešiniųjų ir kairiųjų susirėmimus, kol galiausiai iškilo dvi diktatūros – austrų fašizmas ir nacizmas.
Tačiau po ilgų susiskaldymo periodų austrai nuo 1945-ųjų yra linkę rinktis centristų koalicijas.
32 metų kancleris S.Kurzas, centro dešinės Liaudies partijos (OeVP) lyderis, ragino siekti demokratinio dialogo ir sakė: „Mūsų istorija išmokė mus, kad smurtiniai žodžiai gali nuvesti prie smurtinių veiksmų.“
Jo pavaduotojas H.-Ch.Strache, kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos, valdančios koalicijoje su OeVP, lyderis, sakė, jog svarbu susitelkti į tai, „kas mus vienija, o ne skiria“.
„Mums reikia žengti žingsnį vieniems kitų link,.. o ne iš principo delegitimizuoti kitokią nuomonę“, – sakė 49 metų politikas.
Kai kurie Laisvės partijos steigėjai yra buvę naciai; partija yra griežtai antiimigracinė.
Prezidentas A.Van der Bellenas ne kartą kritikavo jos griežtą poziciją ir perspėjo nevykdyti politikos, nukreiptos prieš mažumas ir kurstančios neapykantą bei išskyrimą.
