„Europa, kuri apsaugo“ – tokį šūkį pasirinko Viena, kuri jau trečią kartą pirmininkaus ES Tarybai. Per ateinantį pusmetį šalis ketina skirti daug dėmesio besitęsiančiam migrantų antplūdžiui, sienų kontrolei ir kitiems klausimams, tokiems kaip „Brexit“.
Be imigracijos, Sebastiano Kurzo vyriausybei taip pat teks vadovauti deryboms dėl ES biudžeto ir siekti pažangos dėl bloko plėtros priimant Vakarų Balkanų šalis.
Tačiau manoma, kad bus sunku pasiekti apčiuopiamų rezultatų – iš dalies dėl to, kad ateinančią gegužę įvyks Europos Parlamento rinkimai, o ateinantį kovą Didžioji Britanija turėtų oficialiai pasitraukti iš Bendrijos.
Migracija
Pastarosiomis savaitėmis Europą krėtė politinė krizė, kuri kilo po to, kai Italija ir Malta atsisakė priimti migrantų gelbėjimo laivą su keliais šimtais žmonių. Galiausiai savo uosto vartus atvėrė Ispanija.
S.Kurzo vyriausybė, sudariusi aljansą su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), laikosi griežtos pozicijos migracijos klausimu ir pasisako už griežtesnę ES politiką bei didesnę ES išorinių sienų apsaugą.
Savo interneto svetainėje, skirtoje pirmininkavimui ES Tarybai, Austrija pirmiausia nurodo „saugumą“ ir pasisako už griežtesnę sienų kontrolę „kovojant su nelegalia imigracija“.
Įtampą tarp ES valstybių narių kelia ir vadinamųjų Dublino prieglobsčio taisyklių reforma. Šiose taisyklėse nustatyta, kad su migrantais privalo tvarkytis pirmoji šalis, į kurią jie atvyko. Abejojama, kad Austrijai pavyks išspręsti nesutarimus šiuo klausimu, nes Viena remia Vyšegrado šalis – Vengriją, Lenkiją, Čekiją ir Slovakiją, kurios atmeta Briuselio siūlymus priimti prieglobsčio prašytojų krizės atveju.
ES biudžetas
Kitas didelis iššūkis, su kuriuo susidurs Austrija, yra derybos dėl ilgamečio 2021–2027 metų ES biudžeto. S.Kurzas anksčiau šią savaitę dar kartą pakartojo manąs, kad susitarimą įmanoma pasiekti iki Europos Parlamento rinkimų.
Tačiau derybas sunkina siūlymai mažinti Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidas – didžiausias Bendrijos išlaidas, kurios yra itin svarbios ūkininkams Prancūzijoje ir Ispanijoje. Be to, tai bus pirmas kartas, kai biudžeto lėšomis bus finansuojami kariniai pajėgumai ir infrastruktūra bei skiriama lėšų bendrai gynybos politikai.
Plėtros politika
Dėl savo centrinės padėties Europoje ir istorijos Austrija nori didesnės Vakarų Balkanų kaimynių integracijos į ES.
„Kalbant apie ekonomikos politiką ir saugumą, šis regionas yra Europos dalis ir jis yra įrodęs, kad yra patikimas partneris migracijos krizės metu“, – pareiškė Viena, pabrėžusi „stabilumo“ svarbą.
Antradienį ES sutiko ateinančių metų birželio 1 dieną pradėti derybas su Albanija ir Makedonija, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Austrija norėjo, kad toks sprendimas būtų priimtas jos pirmininkavimo metu. Tačiau Prancūzijai ir Nyderlandams pavyko įtikinti jį priimti anksčiau.
Viena taip pat ketina padėti ir kitoms šalims judėti link narystės Sąjungoje – pavyzdžiui, Serbijai ir Juodkalnijai, derybos su kuriomis yra gerokai mažiau pažengusios.
