„Sprendimas priimtas“, – sakė Michaelis Haeuplis.
Jis pridūrė, kad antradienį šį sprendimą oficialiai patvirtins SPÖ valdyba.
W.Faymannas atsistatydino gegužės 9 dieną po kraštutinių dešiniųjų triumfo praėjusį mėnesį vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture.
50-mečiui M.Kernui priskiriami nuopelnai už tai, kad ištraukė „Austrijos geležinkelius“ iš gilios finansinės duobės. Ekspertai sako, kad žmogaus iš šono atėjimas gali padėtu socialdemokratams įveikti vidaus nesutarimus.
SPÖ ir centro dešinioji Austrijos liaudies partija (ÖVP) nuo 1945-ųjų dominavo Austrijos politikoje, tačiau visuomenės parama šioms politinėms jėgoms ilgainiui mažėjo ir po paskutinių visuotinių rinkimų 2013 metais joms tik drauge pavyko suburti daugumą.
Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, Austrijoje dalį šių tradicinės krypties partijų elektorato persiviliojo radikalios populistinės partijos, ypač kraštutinė dešinioji Laisvės partijos (FPÖ), kurios populiarumas smarkiai išaugo dėl pernai Europą užklupusios migrantų krizės.
Paskutiniu lašu tapo balandžio 24 dieną vykęs pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame pirmąją vietą užėmė FPÖ kandidatas Norbertas Hoferis, surinkęs 35 proc. balsų, o abiejų valdančiųjų partijų kandidatai, gavę po 11 proc. balsų, net nepateko į antrą turą.
45 metų N.Hoferis, vaizduojamas kaip draugiškesnis FPÖ veidas, antrajame rinkimų ture gegužės 22 dieną susirungs su buvusiu Žaliųjų partijos lyderiu 72 metų Alexanderu van der Bellenu.
