Austrija ištiesė pagalbos ranką Lorin ir šimtams kitų panašaus likimo žmonių – moko juos vokiečių kalbos ir padeda integruotis į darbo rinką. Privačios įmonės noriai atveria duris atvykėliams ir tvirtina, kad jų darbas džiugina.
Pabėgėlių – daugiau nei 22 mln.
Namų netekusių žmonių visame pasaulyje šiandien priskaičiuojama daugiau nei bet kada, net lyginant su metais po Antrojo pasaulinio karo, – 65,6 mln. Daugiau nei trečdalis jų – 22,5 mln. – yra pabėgėliai. Vien 2016-aisiais prieglobsčio Europoje pasiprašė maždaug 1,2 mln. asmenų, bėgančių nuo karo, teroro ir persekiojimo Sirijoje, Afganistane, Irake. Pernai jų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, bet migracija išlieka vienu didžiausių Europos Sąjungos galvos skausmų.
Dar 2015 metų pabaigoje 90 tūkst. žmonių, daugiausia – sirų ir afganistaniečių, buvo kreipęsi dėl prieglobsčio Austrijoje. Nemokėdami kalbos, neturėdami savo įgūdžių ir patirties patvirtinimo jie negalėjo užsidirbti pragyvenimui, taigi ir integruotis į visuomenę bei sėkmingai kurtis šioje šalyje. Todėl austrai ėmė ieškoti būtų, kaip padėti atvykėliams – juos integruoti, mažinti skurdą ir diskriminaciją.
Labiausiai į Vakarus nutolęs Austrijos regionas – Forarlbergo žemė – pateikiamas kaip vienas iš sėkmės pavyzdžių. Čia veikianti organizacija „Caritas“ užpernai pradėjo projektą „start2work“ (angl. „pradėk dirbti“), kuriuo padedama pabėgėliams rasti darbą ir taip įsitvirtinti. Per dvejus metus iš Europos socialinio fondo gavę bemaž 800 tūkst. eurų (antratiek pridėjo Forarlbergo valdžia), jos atstovai ėmė dirbti su vietos įdarbinimo agentūromis ir ruošti atvykėlius darbui. Projektas pasiteisino, tad jis pratęstas dar dvejiems metams.
Lūkesčiai dideli, bet tenka nusileisti ant žemės
„Stengiamės padėti žmonėms, kurie savo gimtosiose šalyse jau įgijo tam tikrų gebėjimų, ir integruoti juos į darbo rinką, – grupei žurnalistų iš įvairių ES šalių sakė „Caritas Vorarlberg“ Darbo ir kvalifikacijos padalinio vadovė Karoline Mätzler. – Aiškinamės, ką žmogus dirbo anksčiau, kokį išsilavinimą turi, kokius dokumentus iš mokyklos gali pristatyti. Šiaip ar taip, jie turi pradėti nuo pradžių, nuo mažai kvalifikuotų darbų.“
Projektas skirtas pabėgėlio statusą gavusiems, bet dar neįsidarbinusiems žmonėms, vyresniems nei 19 metų ir mokantiems vokiečių kalbą bent A2 lygiu (tiek užtenka bendrauti buitinėmis temomis, susikalbėti parduotuvėje ar su kolegomis ir pan.). Pirmiausia jie iki 10 savaičių lanko intensyvius kalbos kursus, vėliau ima praktiškai mokytis profesijos – asmeniškai arba grupėje. „Start2work“ atstovai pabėgėliams padeda ir patarimais, kaip ieškoti darbo ar galimybės praktikuotis, jiems ir verslams, daugiausia – smulkiems ir vidutiniams, rasti vieniems kitus.
Anot K.Mätzler, nemažai pabėgėlių yra patyrę psichologinę traumą, jiems teikiama papildoma pagalba, padedanti tvarkytis su šiomis bėdomis. Tačiau atvykėliai, nepriklausomai nuo atsivežtos patirties, nenori sėdėti sudėję rankų. „Svarbu įvertinti realybę. Žmonės atvyksta su dideliais lūkesčiais, bet mes juos nuleidžiame ant žemės. Pirmiausia tenka mokytis vokiečių kalbos mokytis, paskui ieškoti darbo. Vokiečių kalba – labai svarbi. nors kai kurios kompanijos ir turi angliškai kalbančių darbuotojų“, – kalbėjo ji.
„Caritas“ atstovės žodžiais, stipri pabėgėlių motyvacija ir darbo jėgos poreikis bei kompanijų atsidavimas užtikrina projekto sėkmę. Tai patvirtina ir skaičiai. Per dvejus metus projekte vienaip ar kitaip dalyvavo daugiau nei 700 žmonių. Kone 400 iš jų baigė vokiečių kalbos kursus, kai kurie ėmė siekti kvalifikacijos aukštesnio lygio mokslo įstaigose, didžiuma dalyvavo grupiniuose ar individualiuose koučingo karjeros klausimais užsiėmimuose.
Per dvejus metus iš Europos socialinio fondo gavę bemaž 800 tūkst. eurų (antratiek pridėjo Forarlbergo valdžia), jos atstovai ėmė dirbti su vietos įdarbinimo agentūromis ir ruošti atvykėlius darbui.
Du trečdaliai iš šių pabėgėlių rado darbą tokiose srityse, kaip finansai, logistika, socialinis darbas, sveikatos apsauga, maitinimas ir turizmas, patalpų valymas. Projekto partneriais tapo maždaug 80 kompanijų ir institucijų.
Pripažino vairuotojo pažymėjimą
Pradžioje minėta Lorin yra viena iš sėkmės pavyzdžių. Bendraudama su žurnalistais ji pasigyrė netrukus pradėsianti dirbti optometriste – kontaktinių lęšių gamybos specialiste. Specialius mokslus ji baigė pagal programą FIT („Moterys technologijose“). Jaunai moteriai rasti darbą buvo sunkiau ne tik kalbos barjero ir pabėgėlės statuso. Sirė yra vieniša mama, gyvena tik su pirmą klasę lankančia dukra. Tačiau austrai žada užtikrinti, kad mamai dirbant mergaite bus rūpinamasi.
„Sirija yra mano tėvynė. bet, jei matysiu ateitį čia, liksiu“, – skurdžia, bet sklandžia vokiečių kalba žurnalistams pasakojo Lorin, kuri gelbėdamasi nuo karo laivu nuplaukė į Graikiją, o paskui pasiekė Austriją. Paklausta, ar turi vilties, kad situacija gimtojoje šalyje kada nors nurims, moteris lakoniškai atsakė: „Noriu, kad situacija ten kuo greičiau susitvarkytų.“
Mohammadui iš Bangladešo vokiečių kalba – kol kas kietas riešutas, nors į Austriją jis atvyko prieš trejus metus. „Esu įpratęs kalbėti angliškai, bet dabar mokausi vokiečių kalbos“, – jis teisinosi, kad mintis dėsto į vieną sakinį supindamas vokiškus ir angliškus žodžius. Mokant abi kalbas suprasti nesunku.
Gimtinėje vyras buvo vienas iš opozicinės Darbo partijos lyderių. Daugelis jos aktyvistų esą buvo įkalinti, todėl žmonės ėmė bėgti į užsienį, nemažai pasiekė Europą, pavyzdžiui, Šveicariją.
51-erių bengalas jau suspėjo savanoriškais pagrindais padirbėti organizacijoje „Caritas“ ir kitur. Bangladeše pamainos viršininku vienoje gamybos kompanijoje buvęs Mohammadas dabar norėtų tapti sodininku. Šiuo metu jis atlieka praktiką, o balandį imsis nuolatinio darbo.
Dar vienam pabėgėliui iš Sirijos Waelui pasisekė dar labiau. Austrijoje jis galės imtis veiklos, kurią ne tik mėgsta, bet ir kuria užsiėmė anksčiau. Gimtinėje jis pagal sutartį dirbo sunkvežimio vairuotoju. Vyras pasidžiaugė, kad austrai pripažino jo vairuotojo pažymėjimą, ir užsiminė kitą dieną eisiantis į pokalbį dėl darbo transporto kompanijoje. „Dabar esu profesionalus vairuotojas!“ – gyrėsi Waelas, mat Austrijoje išlaikė egzaminus papildomoms kategorijoms gauti. Be to, suspėjo baigti B2 lygio vokiečių kalbos kursus ir netrukus atliks praktiką.
Idlibo miestą, kuriame gyveno, vyras paliko prieš pusketvirtų metų. Sakė iki Austrijos per mėnesį atėjęs pėsčiomis – per Bulgariją, Rumuniją, Vengriją. Du vaikus turintis Waelas iš pradžių atvyko vienas, vėliau prisijungė šeima.
Sirų mažėja – išsilavinimas prastėja
Organizacijos „Caritas“ atstovpo Hanso Ederio teigimu, 2016-aisiais net 90 proc. programos „start2work“ dalyvių sudarė vyrai, pernai – 86 proc. Pagrindinė to priežastis – vyrai sudaro didžiumą pabėgėlių. Be to, moterys tradiciškai rūpinasi namais, vaikų auklėjimu, o ne dairosi darbo. Tam priešinasi ir kai kurių sutuoktiniai.
Užpernai du iš trijų programos dalyvių buvo sirai, po beveik dešimtadalį – somaliečiai ir afganistaniečiai, po kelis procentus sudarė irakiečiai ir iraniečiai. Po metų sirų gerokai sumažėjo – iki pusės, užtat pastebimai padaugėjo pabėgėlių iš Somalio ir Afganistano, šiek tiek – iš Irako ir Irano.
Austrai pastebėjo, jog kartu su kilme gerokai pasikeitė atvykėlių išsilavinimas. Jei iš pradžių nemažai programos dalyvių buvo baigę aukštąsias ar bent vidurines mokyklas (atitinkamai 27 proc. ir 33 proc.), ilgainiui dominuoti ėmė turintieji tik privalomą (kartais – vos pradinį) ar neturintieji jokio išsilavinimo (po 31 proc.). Tai reiškia, kad jiems sunkiau ne tik ieškoti darbo, bet ir mokytis vokiečių kalbos. „Sirai atrodo labiau išsilavinę, – kalbėjo H.Ederis. – Dabar sulaukiame daugiau žmonių iš Afganistano, tad išsilavinimo lygis krenta. Atrodo, kad ateityje bus mažiau išsilavinę žmonės.“
Ne vieną sėkmingos pabėgėlių integracijos istoriją gali papasakoti dviračius gaminanti kompanija „Simplon Bikes“. Hardo mieste Forarlbergo žemėje 1961-aisiais įkurta įmonė savo produkciją parduoda ne tik Austrijoje, bet ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje. Per metus 25 mln. eurų apyvartą pasiekianti kompanija parduoda apie 12 tūkst. dviračių. „Tai – visai nedaug. Štai Vokietijoje parduodama apie 4 mln.“, – kuklinosi „Simplon Bikes“ komercijos direktorius Markus Geigeris.
Iš maždaug 80 įmonės darbuotojų šeši yra pabėgėliai – 21-48 metų amžiaus sirai, palestiniečiai, kurdas. Du vyrai įsidarbino būtent pagal „start2work“ programą. Tris atvykėlius kompanija įsileido 2016-aisiais, dar tris – pernai. Jiems patikėtos įvairios pareigos – surinkti dviračius, rūpintis jų pristatymu, dirbti sandėlyje.
M.Geigeris ir stebėjosi, ir džiaugėsi, kad naujieji kolegos – išsilavinę, gimtinėse turėjo neprastus darbus – inžinieriaus, prekybininko, tarptautinės teisės specialisto. „Sunku rasti motyvuotų žmonių, todėl esame labai patenkinti šiais darbuotojais, džiaugiamės, kad jie prisijungė prie kolektyvo“, – tvirtino „Simplon Bikes“ atstovas.
Žurnalistų kelionę į Austriją organizavo Europos Komisija. Rašinio turiniui tai įtakos neturi.
