94 metų Oskaras Groeningas, sėdėjo nejudėdamas, kai teisėjas Franzas Kompischas paskelbė, kad „kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl 300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų“, daugiausiai susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose 1944 metais.
Šių metų balandį vykusiame teismo posėdyje O.Groeningas pripažino savo „moralinę atsakomybę“ dėl masinių žudynių Aušvicos mirties stovykloje ir paprašė „atleidimo“.
„Aš be abejonės prisiimu dalį moralinės atsakomybės“, – sakė teisiamasis, pripažindamas, kad žinojo apie žydų žudymą dujų kamerose.
„Aš prašau atleidimo, – atsiprašė jis teismo salėje Holokaustą išgyvenusiųjų akivaizdoje. – Jūs turite priimti sprendimą dėl mano teisinės atsakomybės.“
Atsižvelgiant į senyvą daugelio įtariamų Vokietijos karo nusikaltėlių amžių, O.Groeningas turėtų būti vienas paskutiniųjų, sulaukusių teisingumo praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo, kai jo pabaigoje buvo išlaisvinti koncentracijos stovyklų belaisviai.
Pasak prokurorų, O.Groeningas dirbo mirties stovyklos buhalteriu, kuris rūšiavo ir skaičiavo iš nužudytųjų paimtus pinigus, kurie suplaukdavo įvairiomis Europos valiutomis.
Anot kaltintojų, tarnaudamas stovykloje jis atliko tam tikrą vaidmenį masinėse žudynės, per kurias žuvo milijonai žmonių, ir konkrečiai prisidėjo prie 300 tūkstančių žmonių nužudymo 1944 metais nuo gegužės iki liepos mėnesio.
