Muziejaus direktorius Piotras Cywinskis prašo „dokumentų, nuotraukų, asmeninių laiškų, dienoraščių ir kitokios medžiagos“, susijusios su šiame lageryje dirbusiais žmonėmis.
Dujų kamerų, krematoriumų ir barakų griuvėsiai mena laikus, kai 1940-1945 metais okupuotoje Lenkijos teritorijoje įrengtoje mirties stovykloje buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, daugiausiai žydų, suvežtų iš visos Europos.
Maždaug 232 tūkst. Aušvico aukų buvo vaikai.
„Be išsamios analizės ir nesupratus tų nusikaltėlių motyvų bei mentaliteto, mūsų pastangos išmintingai nušviesti būsimąsias kartas ir toliau bus tik intuityvios. Šiandien mes prašome jūsų pagalbos“, – rašo P.Cywinskis muziejaus interneto svetainėje.
Iki šiol muziejaus istorikai rėmėsi tik žodiniais buvusių stovyklos belaisvių parodymais, išlikusiais stovyklos dokumentais ir pokario teismų bylomis, kad atkurtų kuo tikroviškesnį Holokausto simboliu laikomos stovyklos vaizdą.
Muziejaus turimos medžiagos „neužtenka tam, kad būtų gerai suprasta didžiausia Europos istorijos tragedija“, – sakė P.Cywinskis.
Jis taip pat užtikrino anonimiškumą „norintiems prisidėti prie mūsų pastangų geriau suvokti neapykantos populistinio mechanizmo įtaką žmonėms“.