Daugiau nei trys milijonai ukrainiečių dėl Rusijos karinės agresijos buvo priversti palikti tėvynę, iš jų daugiau nei du milijonai atvyko į Lenkiją. Šios šalies pareigūnai bei įvairios nevyriausybinės organizacijos sako sulaukiantys vis daugiau signalų, kad prekeiviai žmonėmis yra nusitaikę į ukrainiečius. Didžiuliai nuo karo bėgančių pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų, srautai sukuria palankias galimybes ieškoti aukų nusikalstamoms grupuotėms.
„Suteneriams šis laikas yra labai palankus“, – 15min įspėja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Suteneriams šis laikas yra labai palankus.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pranešė apie numatomą prevencinę autobusų bei mikroautobusų, atvykstančių iš Lenkijos, kontrolę: „Tam, kad užtikrintume prevenciją, susijusią su prekyba žmonėmis, bei reguliuotume srautus į registracijos centrus“.
Autobusas – tik jaunoms merginoms
Lenkijos pasienio punktuose, pabėgėlių centruose dar prieš kelias savaites būta nemažo chaoso. Tarp tūkstančių įvairiais būdais atvykstančiųjų ukrainiečių pabėgėlių sukosi ir gausūs lenkų savanorių būriai, įvairių tarnybų pareigūnai, taip pat – šimtai žmonių, siūliusių nemokamo pavėžėjimo į įvairias šalis paslaugas. Centruose be jokios kontrolės galėjo judėti kas ir kiek nori.
Šiuo metu 15min žurnalistai stebėjo gerokai pasikeitusią situaciją – pabėgėlių centruose griežtai draudžiama filmuoti, fotografuoti ar net kalbinti žmones, kai kur ribojamas ir įėjimas į juos – užeiti į centrus leidžiama tik specialias apyrankes dėvintiems juose registruotiems pabėgėliams.
Kai kur gerokai sugriežtinta tvarka ir siūlantiems transporto ar apgyvendinimo paslaugas – tokią pagalbą siūlantieji kai kur privalo registruotis, pateikti dokumentus.
Šiuos pokyčius lėmė Lenkijos pareigūnų gaunami vis dažnesni signalai apie įtartinus asmenis, kurie vos tik sulaukę klausimų apie jų siūlomą nemokamą pavėžėjimą, tuoj pat pasišalina, ypač vengia bet kokio kontakto su policijos pareigūnais.
„Štai ten stovėjo autobusiukas su plakatais „nemokama kelionė į Varšuvą tik jaunoms moterims“. Vyrai prisistatė bažnyčios bendruomenės atstovais, tačiau kai paklausiau, kodėl tik moterims ir pasakiau, kad tai kelia įtarimą, todėl perduosiu informaciją policijai, nespėjau net nueiti, kaip greitai vyrai išvažiavo“, – Medykos pasienio punkte 15min praėjusią savaitę pasakojo Benis iš Meksikos. Jis į pasienį atvykęs vos kelias dienas, o jau pats teigia stebėjęs kelis įtartinus atvejus.
Šis savanoris vadovauja vienai Meksikos nevyriausybinių organizacijų, kovojančiai su prekyba žmonėmis. Anot jo, organizacija turi sukaupusi nemažai darbo patirties Centrinėje Amerikoje, Meksikoje, Tailande ir kitose šalyse. Į Lenkijos pasienį Benis atvyko sulaukęs draugų prašymo – čia atlieka stebėseną, apmoko kitas vietos organizacijas atpažinti prekybos žmonėmis atvejus.
Ieško konkretaus amžiaus vaikų
Aleksas iš Jungtinių Valstijų savanoriauja kitame pasienio su Ukraina punkte – Krakoviece. Vyras padeda iškrauti ir įkrauti čia gabenamą humanitarinę pagalbą. Amerikietis kovo 16 dieną tapo liudytoju įvykių, kurie kelioms jaunoms ukrainietėms galėjo baigtis labai blogai.
Atokiau nuo centrinio įėjimo į pabėgėlių centrą sustojo baltas mikroautobusas. Keletas vyrų siūlė pagalbą jaunoms moterims – nemokamai nuvežti į Vokietiją, apgyvendinti. Kelios ukrainietės pasinaudojo galimybe ir įsėdo į mašiną. Tuo metu humanitarinę pagalbą į sunkvežimį krovęs Aleksas pastebėjo įtartinus vyrus ir iškvietė policiją. Vyrai pabėgo, moterys liko saugios.
Plačiau apie įvykį savanoris su žurnalistais atsisakė kalbėti. Jo nuomone, tai sukeltų baimę pabėgėlių centre esantiems ukrainiečiams.
Savanorė Daria iš Danijos 15min žurnalistams teigė, kad situacija dabar kur kas geresnė nei prieš keletą savaičių. Šiuo metu visi Krakovieco punktą kirtę pabėgėliai su autobusais atvežami į pabėgėlių centrą. Anksčiau prie sienos kirtimo punkto ukrainiečius pasitikdavo artimieji, tarp jų mergina matydavo ir įtartinų asmenų, kurie kalbindavo tik jaunas moteris be vaikų, siūlydavo nemokamą transportą, apgyvendinimą, darbą arba ieškodavo moterų su vaikais nurodydami konkrečiai, koks turėtų būti vaikų amžius.
Stengiasi vairuotojus registruoti
Nemokamas transporto paslaugas į įvairius Lenkijos, taip pat kitų Europos šalių miestus siūlantys asmenys anksčiau galėjo sodintis į mašinas pabėgėlius be jokios kontrolės. Svarbiausios sąlygos tik kelios – atvykusiesiems tinka maršrutas, automobilyje ar autobuse pakanka vietos.
Šiuo metu kai kuriuose Lenkijos pabėgėlių centruose imtasi griežtesnės priežiūros. Ją užtikrina ne tik pareigūnai, bet ir savanoriai. Vienas tokių savanorių Krakovieco centre pasakojo, kad dabar visi vairuotojai yra registruojami – nufotografuojami jų asmens dokumentai, užregistruojama šalis, į kurią veža pabėgėlius, bei užduodami keli klausimai.
Be to, centruose fiksuojami ir pabėgėliai, kurie įsėda į konkretų transportą. Savanoriai palaiko ryšį su ukrainiečiais, kol šie saugiai pasiekia savo kelionės tikslą.
Aplink pabėgėlių centrus iškabinti plakatai bei dalinami lankstinukai ukrainiečių, rusų, lenkų kalbomis. Juose išvardintos atsargumo priemonės, kurių reikia imtis prieš priimant transporto pasiūlymą su privačiu vairuotoju. Pavyzdžiui, nusifotografuoti automobilį bei vairuotojo asmens dokumentą.
Įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai 15min žurnalistams teigė, kad nors šiuo metu situacija geresnė, tikrai ne visi vairuotojai ir transporto priemonės yra užregistruojamos. Geležinkelio stotyse, pabėgėlių centruose vis dar daug savanoriškai atvažiuojančių žmonių, siūlančių nemokamai pavežti, tačiau niekur nesiregistravusių.
Gausios policijos pajėgos
Lenkijos policija teigia, jog sieną kertančiomis išsekusiomis, sutrikusiomis moterimis su vaikais gali pasinaudoti įvairios nusikalstamos grupuotės. Todėl pareigūnai skiria daugiau dėmesio būtent moterims ir vaikams.
Sienos kirtimo punktuose, pabėgėlių centruose budi sustiprintos policijos pajėgos. Pareigūnai su ukrainiečiais taip pat rengia susitikimus pabėgėlių centruose. Juose įspėja apie pavojingas situacijas, susijusias su prekyba žmonėmis ar sukčiavimu.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nemokamą pavežimą siūlantys asmenys nuveža žmones 10 kilometrų į miško gilumą ir ten pasiūlo jau susimokėti 1000 eurų arba liepia lipti iš automobilio“, – 15min neoficialiai pasakojo vienas lenkų pareigūnas.
Saugumo priemonių imasi ne tik Lenkija, bet ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Vokietijos policija perspėjo ukrainiečius, kad vienoje centrinėje stotyje buvo žmonių, kurie apsimetė apgyvendinimą siūlančiais tarnautojais. Taip pat pasitaikė net tokių, kurie bandė vilioti pabėgėlius už nakvynę siūlydami jiems sumokėti pinigų.
Signalai – ir Lietuvoje
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad pareigūnai buvo gavę pranešimų apie įtartinus asmenis, galbūt susijusius su prekyba žmonėmis, tačiau konkrečių atvejų iki šiol neužfiksuota.
Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė teigė, jog organizacija pastebi prekybos žmonėmis rizikas, tačiau konkrečių atvejų kol kas nefiksavo.
„Turėtų būti užtikrintas saugumas registracijos centruose, kad kuo mažiau pašalinių būtų, tai jau yra pradėta daryti. Pasienyje yra daugiau rizikų. Pavyzdžiui, „Stiprūs kartu“ organizacija, sunku pasakyti, ar ten yra užtikrinti saugikliai. Žmogus užregistruoja būstą, tačiau neturime informacijos, kas tas žmogus“, – pasakojo Raudonojo kryžiaus atstovė.
„Stiprūs kartu“ savanoriai per elektroninę sistemą registruoja tiek siūlančius pabėgėliams apgyvendinimo pagalbą lietuvius, tiek ir šios pagalbos ieškančius ukrainiečius.
Vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis aiškino, kad informacija apie prekybos žmonėmis grėsmes ir rizikas pabėgėlius pasiekia dar Lenkijoje.
,,Daugelis žmonių atvažiuoja jau turėdami atmintinę, taip pat jų naudojamuose komunikacijos tinkluose yra daug tokio pobūdžio informacijos, todėl jie žino apie grėsmes. Be to, kai savanoris suranda būstą, jeigu kils bet kokių nesklandumų ar įtarimų, paprašo susisiekti“,– pasakojo E.Jakilaitis.
„Mes patys matome, kad žmonės lipdami į mūsų autobusiukus Lenkijos ir Ukrainos pasienyje dažnai nusifotografuoja su vairuotoju, dažnai nusifotografuoja automobilio numerius“, – pridūrė jis.
„Suteneriams palankus laikas“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad organizacija iš kolegų Rumunijoje, Moldovoje, Lenkijoje sulaukia nemažai žinių apie piktavalius, besinaudojančius karo situacija.
„Suteneriams šis laikas yra labai palankus, nereikia daug pastangų, kad užverbuotų moteris į viešnamius, kai jos yra tokioje pažeidžiamoje būklėje“, – pasakojo centro vadovė. Specialistės teigimu, tokioje pažeidžiamoje būklėje esantys žmonės neįvertina galimų grėsmių, lengviau gali patikėti melu ir apgavystėmis.
Moteris teigia, jog Rumunijoje bei Moldovoje situacija sudėtinga, šios šalys mažiau pasirengusios užkardyti prekybą žmonėmis. Organizacijos iš šių šalių yra užfiksavusios atvejų, kai moterys nuo sienos kirtimo punktų būna tiesiog išvežamos nežinomomis kryptimis.
Taip pat, anot K.Mišinienės, kovos su prekyba žmonėmis organizacijos iš Lenkijos, Rumunijos, Moldovos praneša apie pasienyje dingusius vaikus.
„Išvažiuojam dabar“
Ar įmanoma atpažinti piktavalius, užsiimančius prekyba žmonėmis?
K.Mišinienė teigia, jog tokie asmenys vengia atvirumo, viešumo. Be to, derėtų atkreipti dėmesį į asmenis, siūlančius darbą neįprastai geromis sąlygomis, pabrėžiančius, kad į jį būtina išvykti nedelsiant.
Į registracijos centrus ateina asmenys, siūlantys pagalbą moterims, kurios atitinka tam tikras charakteristikas. Pavyzdžiui, neturinčios vaikų, iki 30 metų amžiaus.
Anot specialistės, nereiktų paranojiškai į viską žiūrėti, tačiau įtarimų tokie reikalavimai turėtų sukelti.
,,Išvažiuojam dabar“, sakė vyrai. Esą daug užsidirbsi, gerai gyvensi Vokietijoje, tik reikia greitai išvažiuot“, – toks spaudimas priimti greitą sprendimą apriboja žmogaus galimybes gerai apgalvoti savo pasirinkimą.
Prostitucijai jaunas moteris medžiojantys suteneriai dažniausiai vilioja viešbučių padavėjų, kambarių tvarkytojų pasiūlymais. O kartais pasiūlo prostitutės darbą ir visai atvirai – patikina, kad ukrainietės galės rinktis klientus, gaus daug pinigų, galės padėti artimiesiems.
Vienu didžiausių iššūkių K.Mišinienė įvardina pabėgėlių srautų mastą. ,,Sunku žinoti, kur kuri moteris gyvena, užtikrini jos saugumą, užkirsti kelią išnaudojimui. Pabėgėlių srautai užklupo netikėtai, neturime sistemų, kurios padėtų užtikrinti saugumą“, – teigė specialistė.
Centro vadovė sako esanti nustebusi, jog ir iki šiol, tai yra dar prieš karą Ukrainoje, ukrainiečių merginų, pakliuvusių į prekybos žmonėmis tinklus, problemomis mažai kas rūpinosi. Nors šios šalies moterys, K.Mišinienės duomenimis, sudaro apie 90 proc. Lietuvos viešnamių rinkoje.
Įspėja ir apie išnaudojimą darbe
K.Mišinienė teigia, kad šiuo metu ukrainiečiai Lietuvoje dažnai gauna darbo pasiūlymų už 300-350 eurų per mėnesį atlygį. Specialistė atkreipia dėmesį, kad žmonėms, pirmą kartą keliaujantiems už Ukrainos ribų ir nesusidūrusiems su algų sistemomis, darbo teisėmis, kyla didelis pavojus būti išnaudotiems darbe.
,,Iki karo pradžios mes turėjome Ukrainos žmonių išnaudojimą statybų, transporto sektoriuose, todėl užtikrini jų darbo teises bus sudėtinga. Trūksta sistemingos informacijos pabėgėliams apie jų darbo teises, galimą išnaudojimą“, – teigė specialistė.
