Bet vos už keliasdešimties metrų stūksantis šūvių suvarpytas devynaukštis tuščiais langais primena, jog esame ties Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų skiriamąja riba.
„Pernai vasarą keturi žmonės mirė. Sužeistų dažnai būna. Būna – tylu, o vakar naktį vėl šaudė“, – pasakoja šio miesto gyventoja Julia.
Iš viso nuo karinio konflikto pradžios mieste žuvo per 60 civilių. Daug žmonių išsikėlė, šis didžiausią kokso gamyklą Europoje turintis miestas nuo karo pradžios sumažėjo maždaug dešimčia tūkstančių gyventojų. Dabar jų Avdijivkoje per 20 tūkstančių.
Keltis padeda parama
Prieš atvykdamas į Kijevo saugumo forumą, trečiadienį Avdijivką aplankė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.
Vizitą pradėjęs vystomojo bendradarbiavimo lėšomis atnaujintoje ambulatorijoje, vėliau jis atidarė vaikų žaidimų aikštelę. Ji pastatyta už Lietuvos žmonių suaukotus pinigus.
„Ypatingai džiugu, kad tai vaikų žaidimų aikštelė, tai kaip simbolis: ne tankas, ne šarvuotis, ne automatas yra ateitis, o tokios aikštelės, vaikai, kurie simbolizuoja Ukrainos tautos perspektyvą“, – žurnalistams sakė premjeras.
Miesto gyventoja Vika pasakoja, kad iš pradžių vaikus karas gąsdino, o dabar jau priprato gyventi ties fronto linija.
„Iš pradžių buvo baisiau, dabar mūsų vaikas net nebereaguoja, ramiai į viską žiūri. O kai tik viskas prasidėjo, 2014-2015 metais, buvo baisu, sėdėjom kartu ir jis sako: „Mama, aš nenoriu mirti“, – sakė Vika.
„Dabar jis jau vyresnis, eina į mokyklą, į muzikos mokyklą, susitinka su draugais kieme, gyvenimas eina kaip įprastai. Pripratome“, – kalba moteris.
Norėtų statytis greičiau
Per konfliktą Advijivkoje nukentėjo daugybė pastatų, buvo sutrikęs dujų, vandens, elektros tiekimas, bet miestas po truputį atsistato.
Donecko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis visgi apgailestauja, jog darbai juda per lėtai.
„Yra didelė problema, kadangi yra karo veiksmai, atvažiuoja ir šaudo. Todėl nėra čia daug norinčiųjų atvykti ir statyti, tai net didesnė problema nei pinigai“, – Lietuvos žurnalistams sakė P.Žebrivskis.
Jis pasakojo, kad Donecko srities delegacija lankėsi Lietuvoje, ieškodama investuotojų, bet atsako nesulaukė.
„Lietuvos verslas irgi bijo važiuoti čia“, – sakė Donecko srities administracijos vadovas.
Premjeras S.Skvernelis tuo tarpu sako čia matantis galimybes Lietuvos verslo plėtrai. Galimybes lietuviams investuoti Ukrainoje jis planuoja aptarti su Ukrainos premjeru Vladimiru Groismanu.
„Mes ir kalbėsime su ministru pirmininku, kur mūsų verslas galėtų daryti investicijas civilių gyvenimui. Aš manau, ir Ukrainos vyriausybė turėtų daryti esmines investicijas į šituos regionus, parodyti, kad gyvenimas čia tikrai nesustojęs“, – kalbėjo premjeras.
„Aš manau, būtų ir siūlymas, ir kvietimas Lietuvos įmonėms čia atvažiuoti, ieškoti kontaktų“, – pažymėjo S.Skvernelis.
Atnaujins transliacijas
Lankydamasis Avdijivkoje premjeras taip pat oficialiai perdavė septynis naudotus skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvus, kad ukrainiečiai galėtų transliuoti į Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas.
Į Lietuvą su prašymu pradėti atkurti Ukrainos televizijos ir radijo transliacijos kreipėsi Ukrainos mieste Kramatorske veikianti Donecko srities valstybinė administracija.
Priimdamas sertifikatą dėl siųstuvų perdavimo administracijos vadovas P.
Žebrivskis sakė, jog pagalbos kreipėsi į visas Europos Sąjungos šalis, bet atsiliepė vienintelė Lietuva. Jos parama Avdijivkai itin svarbi, tikino administracijos vadovas.
„Aš užtikrinu, kad kiekvienas draugų atvažiavimas čia yra geras ženklas, rodantis, kad Avdijivkai viskas gerai – su ja ne tik Ukraina, bet visas civilizuotas pasaulis. Tai duoda jėgos, galimybių priešintis, kad galėtume toliau gyventi“, – sakė P.Žebrivskis.
Humanitarinę paramą Avdijivkos gyventojams bei kariams įteikė ir kartu su S.Skverneliu atvykęs visuomeninės organizacijos „Blue/Yellow“ atstovas Jonas Ohmanas. Bendra paramos suma su ambulatorijos remontu siekia apie 100 tūkst. eurų.
BNS žurnalistės kelionę apmokėjo Vyriausybės kanceliarija. Tai pranešimo turiniui įtakos neturi.
